Mirė Petras Klimas jaunesnysis

Kaip praneša LR Užsienio reikalų ministerija, š.m. gegužės 22 dieną po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys.

Petras Klimas jaunesnysis.
Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos archyvo

P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje, 1951–1956 metais studijavo matematiką ir fiziką Strasbūro bei Sorbonos universitetuose, dirbo Sorbonos universiteto Vertėjų mokyklos generaliniu sekretoriumi. Atkūrus Lietuvos valstybę, nuo 1992 iki 1995 metų darbavosi Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigose. Iki mirties gyveno Paryžiuje.

P. Klimas ir jo žmona Žiba Klimienė daugelį metų buvo artimi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bičiuliai.

Žiba Klimienė.
Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos archyvų

2009 m. Nacionalinei bibliotekai jie nusprendė dovanoti savo asmeninę knygų kolekciją. Ji buvo nuolat pildoma – kasmet, kol leido sveikata,  atvykdami į Lietuvą, Klimai kartu atgabendavo ir dalį asmeninės bibliotekos. Šioje kolekcijoje išskirtinos XVIII a.pab. – XIX a. pr. senosios knygos apie Lietuvą,  rinkinys leidinių apie Oskarą Milašių, Prancūzijoje įvairiais laikotarpiais leisti lituanistiniai veikalai. Šiuo metu bibliotekoje saugoma šiek tiek daugiau nei 500 vienetų P. Klimo asmeninės bibliotekos spaudinių.

Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis

Parengė Rima Dirsytė


Apie 50 km nuo Vilniaus nutolusį Dubingių miestelį garsina Radvilų giminė ir ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja. Ir dar – pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas keltas  ir keltininko namelis. 1933 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ši priežastis bei dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. Jau kitais, 1934 metais, birželio 3 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Statinys buvo 87 metrų ilgio, 4,5 m pločio ir 15 m aukščio. Tiltą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos inžinierių Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973), o 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Įvykį paminėjo to meto šalies spauda (pirmiausia, neabejotinai, oficiozas „Lietuvos aidas“, kariuomenės žurnalas Karys“ ir kiti.  Minėtų leidinių skaitmeninius vaizdus galima rasti portale  www.epaveldas.lt adresu:  https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003846283 ,  1934, birželio 4 d.; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003824101, 1934, Nr. 24, p. 466), liko liudininkų (keli jų dar tebegyvena miestelyje) atsiminimų. Iš jų sužinome, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjo staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą, su palyda pajudėjo miestelio link. Tada bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio mokykloje suruošti pietūs prezidento garbei. 15 val. aukštieji svečiai išvyko atgal į Kauną.

Toliau skaityti „Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis”

Dokumentinį paveldą tyrinėja studentai

Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga! 

Akimirkos iš gynimų

Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės PetkevičaitėsBitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį. 

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>