Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena

Dalia Tarailienė


Visame pasaulyje minint šią datą, vertėtų prisiminti ir pirmąją lietuviškąją radijo stotį Kaune, kai 1926 m. birželio 12 d.  į  eterį pirmą kartą buvo prabilta lietuviškai  : „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, o diktorius tuo metu perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Vakare Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti ir nuolatinę radiofoninę programą. 

Buvęs Valstybės radiofono direktorius Petras Babickas. Apie 1927 m. (F12-820)

Kaip byloja išlikę dokumentai,  didžiąją dalį programos sudarė informaciniai pranešimai, spaudoje skelbtos publikacijos ir kitos žinios tuo metu aktualiomis Lietuvos gyventojams temomis. O jau gruodžio mėnesį programa buvo papildyta Šv. Mišių iš sakralinių institucijų ir  netgi operų iš Valstybės teatro Kaune tiesioginėmis transliacijomis.  Darbo dienų vakarais,  dažniausiai apie 20 val., buvo skaitomos  paskaitos populiariomis švietėjiško pobūdžio temomis. Ypač daug klausytojų dėmesio sulaukdavo  užsienio kalbų mokymosi valandėlės, humoristinio turinio nuotaikingos laidos, kelionių įspūdžiai, kuriais dalindavosi įžymūs tarpukario keliautojai – Antanas Poška, Vincas Uždavinys, Matas Šalčius ir kiti.   Siekiant išplėsti klausytojų ratą, buvo ilginamas transliacijų laikas, įvedamos naujos valandėlės. Į talką, rengiant naujas programas, buvo kviečiami įžymūs to meto  Lietuvos rašytojai, mokslininkai. Kaune kūrėsi ir mėgėjiškos radijo stotys, kurių dėka buvo galima užmegzti tiesioginius ryšius su užsienyje gyvenančiai tautiečiais, aptarti daugelį jiems rūpimų klausimų.

Mėgėjiška radijo stotis Kaune. 1937m. (F189-845)

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugoma dalis Kauno radijo stoties  ir Valstybės radiofono archyvinių dokumentų (F157).

Tiltas tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos

Vasario 8 d. „Draugo“ šeštadieniniame priede „Kultūra“  p. 7 rasite Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjos Aridos Riaubienės  žinutę „Tiltas tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos“, kurioje rašoma  apie  prieškariu į  Buenos Aires emigravusį tolimą giminaitį Kostą Staigį. Sename močiutės albume Arida rado atviruką ir nuotrauką, susijusius su šio žmogaus  kai kuriais gyvenimo momentais.

1932 m. šv. Velykų proga emigrantas artimiesiems  išsiuntė atviruką, kurio vaizdo pusėje  matomas „Nicolás Avellaneda“ tiltas per Riačuelo (Río Riachuelo) upę. Šis 1650 metrų ilgio, dviejų eismo juostų keliamasis tiltas buvo atidarytas 1914 m. gegužės 30 d. Toks tilto pavadinimas pasirinktas siekiant pagerbti Nicolás  Avellaneda, kuris 1874–1880 m. buvo Argentinos prezidentas.   Laiškelyje Kostas Staigis  ne tik sveikino brolį ir seserį švenčių proga, bet ir norėjo, kad  artimieji bent šiek tiek susipažintų su ta aplinka, kurioje jis gyveno.

Albume rastoje  nuotraukoje matomos Kosto Staigio laidotuvės, įvykusios 1934 m. spalį. Būrelis  gedulingai apsirengusių žmonių  palydi bičiulį į amžinojo poilsio vietą. Nuotraukoje dėmesį patraukia karstą vežanti ištaiginga karieta.

Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) dalyviai kūrė komiksus

Šį mėnesį pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, viešės Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Filologijos sekcijos dalyviai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė jiems buvo suformulavusi tokią užduotį:

Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukurkite komiksą. Komiksai gali remtis jau sukurtais literatūros kūriniais (pasakomis, romanais, eilėraščiais ir kt.) ar literatūriniais įvykiais. Pvz., besiremdami literatūros kūriniu ar kultūriniu įvykiu sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę, modernią aplinką, remsitės kelių kūrinių elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.

Komiksas turėtų būti nedidelis 4-6pav., A4 formato lape, tačiau, jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Komiksą pateikti kartu su kitų užduočių atsakymais arba pridėti prie laiško Jūsų pasirinktu word.doc, jpeg formatu. Improvizuokite, fantazuokite, jaukitės laisvai, kiekvienas gali sukurti komiksą.

Kelis gautus komiksus paskelbsime Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus „Facebook“ paskyroje >>

Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kaupiama ir saugoma poeto, viešojo intelektualo, literatūros tyrinėtojo prof. Tomo Venclovos kolekcija – tarytum gyvas, nuolatos augantis organizmas.  Net tada, kai gyveno JAV, T. Venclova naujus leidinius dažnai atnešdavo pats, viešnagių Lietuvoje metu. Dabar, visam laikui sugrįžęs į Lietuvą, poetas dažnai užsuka į Nacionalinę biblioteką kaip lankytojas. Praėjusią savaitę jis atėjo su savo kolekcijos papildymu: dviem žurnalais ir naujutėle knyga.

Toliau skaityti „Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais“

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai

Vasario 5 d. 17.30 val. Paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“

Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo. Kelionių vadovų žanras populiarus iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug reikšmingų šio pobūdžio leidinių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kelionių vadovus nuo XVIII a. apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Domininkas Burba.

Paskaitoje Nacionalinėje bibliotekoje bus kalbama apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus miestas, jame apsistodavo daug žmonių iš įvairių kraštų. Kelionių vadovuose Vilnius pirmą kartą paminėtas dar XVIII amžiuje. Miestas buvo minimas bendruose kelionių po Abiejų Tautų Respubliką, Rusijos imperiją, tarpukario Lenkiją, Tarybų Sąjungą vadovuose. Dar 1856 m. pasirodė pirmasis kelionių vadovas po Vilnių, kurio autorius buvo Adomas Honoris Kirkoras.

Ar kiekvieną kelionių vadovu pavadintą leidinį galima tokiu ir laikyti? Kiek kelionių vadovuose mokslo, kiek – komercijos? Kaip šios tendencijos atsispindi užsienio ir Lietuvos kelionių vadovuose? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi dr. D. Burbos paskaitoje.

Daugiau informacijos >>


Vasario 6 d. 18.00 val. Ateitininkai kviečia: filosofiniai skaitymai su prof. A. Sverdiolu

Minėdami solidžią 110-ies metų sukaktį ateitininkai kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamą viešą diskusiją apie lietuvių kultūros pašaukimą. Atspirties taškas – ištraukos iš Stasio Šalkauskio teksto „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“. Tekstą atvers filosofas, hermeneutas, S. Šalkauskio raštų sudarytojas prof. Arūnas Sverdiolas.

Profesorių S. Šalkauskį (1886–1941) drąsiai galima priskirti prie lietuviškojo filosofijos žodyno kūrėjų, jis – vienas iškiliausių Lietuvos kultūros filosofų. Prof. A. Sverdiolas kviečia išbandyti S. Šalkauskį kaip šiandienos apmąstymų partnerį. S. Šalkauskiui rūpėjo, koks yra lietuvių kultūros pašaukimas. Kaip šiandien atsakytume į šį klausimą? Ar apskritai sutinkame jį taip kelti? Gal šitaip klausti pernelyg nekorektiška? Gal primena už Atlanto skambančius šūkius padaryti šalį vėl didingą, o gal toks klausimas kaip tik labai laiku – galbūt atsakymas į jį duotų taip reikalingą postūmį švietimo sistemai ir apskritai Lietuvai? Gyvą pokalbį bei mąstymą čia ir dabar inicijuoja ateitininkai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais. Ateitininkų metų filosofiniai skaitymai rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centru. Kituose šių metų susitikimuose planuojama atverti ateitininkų filosofų ir mąstytojų Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Prano Kuraičio, Stasio Ylos ir Prano Dovydaičio tekstus.


Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai“