„Balandis – žiauriausias mėnuo“, – tokiais žodžiais prasideda T.S. Elioto poema „Bevaisė žemė“, vienas garsiausių XX a. poezijos tekstų (beje, dedikuotas kitam iškiliam modernizmo poetui, Ezrai Poundui). Poemos pradžioje pasirodo ir Lietuvos vardas – tiesa, vokiečių kalba, kaip „Litauen“: Bin gar keine Russin, stamm aus Litauen, echt deutsch. (liet. aš visai ne rusė, esu kilusi iš Lietuvos, tikra vokietė).
Elioto kūrinys – gryniausias rebusas, bet galime pabandyti šią vietą bent truputį išpainioti. Vokiška eilutė nestebina, nes greta yra dar kelios vokiškos nuorodos. Hofgartenas – tai sodas Miunchene. Stanberger See – didelis ežeras Bavarijoje, netoli Miuncheno. 1911 m. Eliotas lankėsi šiame mieste.[1]
Kas slypi už moteriško balso (juk pavartojama moteriška giminė)? Pasak Elioto žmonos Valerie Eliot, poetas asmeniškai pažinojo aristokratę Marie Larisch, kraujo ryšiais susijusią ir artimai bendravusią su ilgai Austriją-Vengriją valdžiusia Habsburgų gimine.[2] Marie gyveno spalvingą gyvenima, į gimtąją Bavariją persikėlė po skandalo, iki šiol žinomo kaip Majerlingo tragedija arba Majerlingo incidentas. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Rodolfas, Marie pusbrolis (Marie buvo Rudolfo patikėtinė), nusižudė drauge su jaunute mylimąja.[3] Šią tragediją galima laikyti pranašinga ar bent jau lemtinga Rudolfo jaunėliui broliui: juk Pirmojo pasaulinio karo pradžia dažnai siejama su Franzo Ferdinando, tapusio sosto įpėdiniu, nužudymu Sarajave.
Tačiau kuo čia dėta Lietuva? Eilutė, kiek rėžianti lietuvio akį (Lietuva vėl atsiduria tarp didžiųjų galių, tarytum priskiriama vienai arba kitai), galimai reiškia atsiskyrimą nuo nacionalinės tapatybės. Ji gali reikšti ir nesusikalbėjimą, sutrikimą dėl naujos tvarkos Europoje po Pirmojo pasaulinio karo (poema pirmą kartą publikuota 1922 m.). Jeigu atsižvelgsime į dalies pavadinimą („Mirusiųjų laidojimas“), galbūt perteikiama pokarinė atmosfera – tai buvo laikas, kai sugriuvo kelios didžiosios imperijos. Viena iš jų – Austrija-Vengrija.[4] Perbraižytame Europos žemėlapyje kaip nepriklausomos pasirodė Baltijos šalys. Tikėtina, kad Lietuvos vardą Eliotas pasirinko neatsitiktinai: 1917 m. įsidarbinęs dideliame britų Lloyds banke, Eliotas domėjosi tarptautine politine padėtimi (tiesa, neaišku, kiek žinojo apie etninius lietuvius, lietuvių kalbą).[5] Galų gale, reikia turėti omenyje, kad Baltijos šalyse tada gyveno daug vokiečių: apie 1920 m. pasakymas „esu kilusi iš Lietuvos, tikra vokietė“ neskambėjo taip jau keistai.
April is the cruellest month, breeding
Lilacs out of the dead land, mixing
Memory and desire, stirring
Dull roots with spring rain.
Winter kept us warm, covering
Earth in forgetful snow, feeding
A little life with dried tubers.
Summer surprised us, coming over the Starnbergersee
With a shower of rain; we stopped in the colonnade,
And went on in sunlight, into the Hofgarten,
And drank coffee, and talked for an hour.
Bin gar keine Russin, stamm’ aus Litauen, echt deutsch.
And when we were children, staying at the arch-duke’s,
My cousin’s, he took me out on a sled,
And I was frightened. He said, Marie,
Marie, hold on tight. And down we went.
In the mountains, there you feel free.
I read, much of the night, and go south in the winter.
Skaityti toliau: https://www.poetryfoundation.org/poems/47311/the-waste-land
Balandis – žiauriausias mėnuo, skleidžiąs
Alyvas virš dykynės, jungiąs
Atminimą ir geidulį, girdąs
Tingias šaknis pavasario lietum.
Žiema mus šildė, apdengus
Žemę užmaršiu sniegu, paslėpus
Skurdžios gyvybės peną sausuos gumbuos.
Vasara užklupo mus ūmia liūtim
Nuo Starnbergerssee; pastovėjom tarp kolonų
Ir išėjom Hofgartena, saulėkaiton,
Ir gėrėm kavą, ir valandėlę šnekučiavom.
Bin gar keine Russin, stamm’ aus Litauen, echt deutsch
Ir vaikystėje, svečiuos pas archihercogą,
Mano pusbrolį, jis sodindavo mane ant rogučių,
0 aš bijodavau. Sakydavo: Marie,
Marie, laikykis. Ir lėkdavom žemyn.
Žinot, aš jausdavaus beveik nesvari.
Naktimis aš skaitau, o žiemą vykstu į Rivjerą.
Vertė Tomas Venclova.
Vertimas publikuotas: Pavasaris žiemos vidury : eilėraščiai ir poemos / Tomas Stearnsas Eliotas ; [sudarė Kornelijus Platelis]. Vilnius : Vaga, 1991, p. 21-38.
[1] Kn. Lawrence Rainey (ed.), Modernism– An Anthology. Malden, MA : Blackwell, 2005 , p. 125.
[2] Ten pat.
[3] Rudolph Binion, „Mayerling to Sarajevo.“ The Journal of Modern History. 47(2), 1975, p. 280-316. Greg King ir Penny Wilson, „Echoes of Mayerling: The Unlikely Career of Countess Marie Larisch“. The History Reader, 2017, nov. 16. Prieiga: https://www.thehistoryreader.com/historical-figures/echoes-of-mayerling-unlikely-career-countess-marie-larisch/
[4] Jason Harding, „’Making Strange’: Non-Translation in The Waste Land.“ Kn. Jason Harding ir John Nash (ed.), Modernism and Non-Translation, Oxford: Oxford University Press, 2019, p. 126.
[5] Harding, p. 127. Matt Seybold, „Astride the Dark Horse: T. S. Eliot & the Lloyds Bank Intelligence Departmen“. T. S. Eliot Studies Annual, 2017, p. 139. Elioto pozicija buvo paranki tarptautinės politinės ir ekonominės situacijos pajautimui: 2017 m. Eliotas pradėjo dirbti tuometiniame Kolonijų ir užsienio skyriuje (Colonial and Foreign Department), 1919 m. perėjo į Informacijos skyrių (Information Department), 1923 sugrįžo į ankstesnį skyrių.