1939 m. gegužės pabaiga: „Kaunas gyvena tik krepšinio dvasia“

1939 m. gegužės 21–28 d. Kaune vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti – lenkai.  Čempionate taip pat dalyvavo Prancūzijos, Estijos, Italijos, Vengrijos ir Suomijos rinktinės. Kitas Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko tik 1946 m. (Šveicarijoje), per pasaulį nusiritus kraupiam Antrajam pasauliniam karui.

Lietuvos žinios. – 1939, geg. 27

Tačiau sugrįžkime į  kiek neramią, bet dar taikią 1939 m. gegužę. Būtent šį mėnesį duris atvėrė greitai pastatyta Kauno sporto halė. Ką apie krepšinio čempionatą mums pasakoja to meto laikraščiai?

„Rengėjams didi garbė, bet ir nemažesnės ir pareigos, kad niekas mūsų žemėje nepatirtų nesmagumų. Mes tikime, kad lietuviškas draugiškumas neapvils. Europos krepšinio pirmenybės – pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime“, – rašė „XX amžius“.[1]“ Beje, tuo metu jau varžėsi ir moterys krepšininkės: „Trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės pradedamos moterų tarpmiestinėmis rungtynėmis Kaunas-Varšuva. Pirmenybės lyg ir nustelbė šias svarbias rungtynes, o taip neturėtų būti. Mūsų moterys krepšininkės nė kiek ne mažiau susidomėjimo ir pagarbos vertos kaip vyrai.“ [2]

Toliau skaityti „1939 m. gegužės pabaiga: „Kaunas gyvena tik krepšinio dvasia“”

Didysis mistikas Oskaras Milašius

Ex libris Oskaras Milašius. In memoriam Lietuvos rašytojai. / P[ovilas] Šiaučiūnas. – 1988

1877 m. gegužės 28 d. Čerėjoje (dabartinėje Baltarusijoje) gimė būsimasis rašytojas, diplomatas Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz). Milašius buvo kilęs iš LDK didikų.  Plačiai žinoma, kad likimas jį anksti susiejo su Prancūzija ir pranzcūzų kalba: Milašius nuo 1889 metų gyveno Paryžiuje. Mokėsi Janson de Sailly licėjuje, 1896–1898 Luvro ir Rytų kalbų mokyklose studijavo egiptologiją, asirologiją, hebraistiką. Per I pasaulinį karą buvo mobilizuotas, paskirtas į Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos spaudos biurą. 1919 m. Lietuvos vyriausybės paskirtas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos derybose sekretoriumi. 1920–1925 m. buvo oficialus Lietuvos atstovas Prancūzijoje, 1925–1938 m.  Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėjas.

The noble traveller : [the life and writings of O.V. de L. Milosz] / O.V. de L. Milosz ; introduction by Czeslaw Milosz ; edited by Christopher Bamford. West Stockbridge : The Lindisfarne Press, 1985

Kurti Milašius pradėjo dar jaunystės metais. Bėgant laikui, rašytojo kūryba stipriai keitėsi, evoliucionavo. Lemtingu lūžiu tapo 1914 m. patirta vizija, vidinis regėjimas. Kaip mini Nijolė Kašelionienė, misticizmas nebūdingas Prancūzijos kultūrai: „Daugelis prancūzų kritikų sutaria, kad Milašiaus kūryba – neįprastas reiškinys prancūzų literatūroje, nes intensyvus misticizmas yra retas šalyje, pasižyminčioje minties aiškumu. Šį išskirtinį poeto bruožą – misticizmą, kaip ir Adomo Mickevičiaus atveju, prancūzų tyrinėtojai sieja su lietuviško mentaliteto specifika. Be to, Milašiaus kūrybos vertėjai į kitas kalbas pastebi, kad poeto eilių grožis peržengia prancūzų kalbai būdingos poetinės tradicijos ribas, nes čia prancūziški žodžiai keisčiausiu būdu įsišaknija niekada neregėtoje svetimoje žemėje. Vertas dėmesio garsaus čekų rašytojo ir „Simfonijų“ vertėjo Milano Kunderos teiginys, jog Milašiaus poezija nėra prancūziška; esą, išlaikiusi savo lenkiškai lietuviškas šaknis, ji rado prieglobstį prancūzų kalboje kaip kokiame vienuolyne. Ir tai tik patvirtina talento originalumą.“