Mėnuo: 2021 spalio

Julija JONUŠAUSKAITĖ (12 M.): David’o Walliams’o knygos „Vidurnakčio gauja“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ

Autorės knygų lentyna

Įsivaizduok, kad esi berniukas, kurio tėvai visą laiką išvykę į užsienį, o pats esi internate. Ten tavęs niekas nemėgsta ir esi labai vienišas. Tačiau vieną dieną kai kas atsitinka. Tu gauni į kaktą kriketo kamuoliuku! Taip ir atsitiko Tomui.

Atsibudęs jis pamatė, kad yra senoje, didelėje ligoninėje. Palatoje dar buvo keli vaikai. Robinas ko gero gulėjo po akių operacijos. Amberė – mergina, kurios abi kojos ir rankos buvo sugipsuotos. Džordžas – nežinau kas jam atsitiko, bet jis stambus vaikinukas su saldainių dėže po lova. Ir galiausiai Selė, ji sirgo sunkia liga.

Tomas turėjo įtarimą, kad Amberė, Džordžas ir Robinas kažką rezga kiekvieną vidurnaktį. Jie buvo nepaprasti vaikai… Tomas privalėjo išsiaiškinti, kas čia vyksta. Prisiekęs, kad neišduos gaujos paslapties, jis tampa Vidurnakčio gaujos nariu! Tegul prasideda nuotykiai!

Toliau skaityti „Julija JONUŠAUSKAITĖ (12 M.): David’o Walliams’o knygos „Vidurnakčio gauja“ anotacija”

Gabija TUMŠYTĖ (13 M.): John’o Green’o knygos „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija IKI 15-OS METŲ

Autorės knygų lentyna

Aš sirgau, bet nepasveikau,
aš liūdėjau ir verkiau,
ir tave aš suradau,
suradau ir pamilau.

Kodėl man melavai?
sakei viskas bus gerai,
bet nepaklausei ir vis tiek tai padarei
man nieko nesakei.

Vaikystės norus išpildei,
ir mano širdį pagydei,
bet man vis tiek sunku,
suprasti kiek negaliu ir kiek daug neturiu.

Ir tiek daug visko dariau,
kad galėčiau gyventi ilgiau,
bet tave praradau,
ir savo sielos netekau.

Kalba neredaguota.

Bernardas PAUŽELIS (11 M.): Karen M. McManus knygos ,,Vienas iš mūsų meluoja“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ

Autoriaus knygų lentyna

Kas iš jūsų toks gudrus?
Kas iš jūsų bus budrus?
Žmogžudystę kas ištirs?
Savo nuomonę apgins!

Klasėje po pamokų,
susirinko keletas vaikų.
ponas mokytojas supyko,
incidentas čia įvyko.

Vos tik mokytojas išėjo,
keli vaikai atsitokėjo.
,,Žiūri vienas mėlynuoja“,-
šitą sakinį cituoju.

Toliau skaityti „Bernardas PAUŽELIS (11 M.): Karen M. McManus knygos ,,Vienas iš mūsų meluoja“ anotacija”

Agnė ULINAUSKAITĖ (14 M.): Lois Lowry knygos „Siuntėjas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ

Autorės knygų lentyna

Tai knyga apie ,,tobulai“ sutvarkytą ateities visuomenę. Kodėl tobulai kabutėse? Nes tobulumas – labai subjektyvus dalykas. Vieno žmogaus tobulas pasaulis yra kito pragaras. Taip nutinka ir pagrindiniam šios knygos veikėjui. Jis pabunda iš ,,tobulo“, bespalvio, tylaus ir savaip be galo žiauraus pasaulio. Jonas pradeda matyti spalvas, jausti, suprasti kiek daug jo bendruomenė prarado. Jis pabunda lyg iš gilaus ir labai gerai surežisuoto transo. Mes išgyvename tai kartu su berniuku. Nuo pirmojo puslapio žavingos, sutvarkytos visuomenės iki paskutiniojo puslapio sukrėstos, savo bespalvį šydą numetusios ir visu žiaurumu žėrinčios nebežmogiškos visuomenės.

Paskaičius šią knygą suprantame kiek daug mes turime ir susimąstome kas bus toliau… Ar tokia ateitis? Ar iš pažengusios, išsilavinusios visuomenės nusirisime į patį dugną? Nebežinosime, nepažinsime spalvų, muzikos garsų, netgi savo pačių jausmų? Ar tapsime pilkiausia distopija?

Kūrinys atskleidžia patogaus, iš anksto nuspręsto gyvenimo privalumus, o svarbiausia trūkumus. Knyga tikroviška, ją skaitant sunku nubrėžti ribą tarp fantazijos ir tikrovės. Nuo pat pirmųjų puslapių atrodo, kad tą fantazija galima tiesiog ranka pasiekti. Tik perskaičius visą knygą nebesinori…

Kalba neredaguota.

Mūza SVETICKAITĖ: Aušros Kaziliūnaitės knygos „Jūros nėra“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija NUO 16-os METŲ

Autorės atsiųsta nuotrauka

Gyvenu Palangoje. Iki jūros – geras šimtas metrų. Ji praneša apie save net kulniuojant į mokyklą, turguje perkant morkas ar šluojant lapus nuo grindinio. Ausyse ji kliunksi net tada, kai nuo jos bėgu.

Bet Aušra Kaziliūnaitė sako, kad jūros nėra. Vargšas žmogelis, – pagalvojau, pirmąkart išgirdusi jos knygos pavadinimą, – besisukdamas didmiesčio labirinte nė nesuvokia, kad vandens telkiniai, didesni nei alyvos balos ir gamyklų atliekas susiurbiančios kūdros, vis dar egzistuoja. Ir kam girtis, kad parašei knygą amerikose, egiptuose ir iranuose, jei bėgdama iš lėktuvo į duty-free parduotuvę nesusiprotėjai, kad kraštas, kuriame svečiavaisi, už tam tikro atstumo subyra į vandenį, kurio krašto žmogaus akis neįžiūri. Jei nesusiprotėjai, kad ta bekraštybė ir yra jūra.

Atsivertusi eilėraštį, kurį autorė laiko kertiniu knygos tekstu, prunkšteliu. Konferencija! Štai kur poetė lankosi, štai  ką ji išmano geriausiai. Tačiau pirmosios eilutės tampa dilgėlėmis mano cinizmui. Autorė žino, kad jūra egzistuoja. Kartais net mato ją per miegamojo langus. Būtent todėl ji nutuokia, kodėl tas dumbliais ir lavonais besispjaudantis telkinys žmones taip traukia. Ir būtent dėl to ji tikra, kad jūros nėra.

Toliau skaityti „Mūza SVETICKAITĖ: Aušros Kaziliūnaitės knygos „Jūros nėra“ anotacija”

Marytė BURNEIKIENĖ: Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija NUO 16-os METŲ

Autorės knygų lentyna

Knyga apie vienatvę? Taip.
Knyga apie kūrybą? Taip.
Knyga apie meilę? Taip.

Ir dar daug „Taip“ surinktų ši knyga, nes tai naujas Vytauto Mačernio poezijos ir gyvenimo atradimas. Remdamasi rankraščiais, laiškais, mylimosios ir artimųjų atsiminimais biografiniame romane rašytoja atskleidžia gyvą ir nežemiškai jautrų kūrybos, meilės ir karo blaškomo jauno žmogaus portretą. Jo mylimosios mintys šioje knygoje suskamba visai netikėtai, o jų būsimoji santuoka pasirodo kaip dar viena vizija. Vargu ar galima nujausti, kas iš tikrųjų dėjosi jaunos merginos širdyje, paklususios tėvams… „mąsčiau ir mąsčiau, kapojau save į gabalus…“

Knygoje daug žinomų vardų ir pavardžių, kurie vienaip ar kitaip susiję su poetu. Nauju atradimu romane tapo aktorius Donatas Banionis – jis vienas paskutiniųjų, kuris matė poetą gyvą. Kas žino, ar ne Vytautas išgelbėjo Donatui gyvybę, palikęs jį laukti šalikelėje…

Skaitant knygą galima pykti, žavėtis, graudintis dėl dviejų žmonių likimo, ilgai galvoti, ieškant atsakymo į klausimą „Kas būtų buvę, jeigu…“

Kalba neredaguota.