Nelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. Nelė Mazalaitė jau pirmaisiais novelių rinkiniais įsitvirtino kaip viena talentingiausių prieškario ir egzodo rašytojų. Kūryboje vaizduojamas trapus moters pasaulis. Kūrybai būdinga psichologiškumas, lyriškumas, gamtos poetizavimas, klajonės, sugrįžimai, atsitiktinumai. Novelėse vaizduojamas daugiausia provincijos inteligentų gyvenimas. Pokario novelių rinkiniuose atsiranda savitas literatūrinis romantizuotos legendos žanras. Romanuose pratęsiama novelistikos tematika ir problematika. Tiek novelių, tiek romanų moterys nėra rūpesčių moterys. Jos leidžia sau svajoti, mylėti, priimti sprendimus. Nelės Mazalaitės kūrinių moterys išsilavinusios, muzikalios, patrauklios, tačiau dažniausiai šių moterų ateitis – vienatvė. Vienatvę kūrinių herojės pasirenka sąmoningai tai lyg pasirinkimas būti nepažeidžiamoms.
1953 m. N. Mazalaitei už knygą „Gintariniai vartai“ įteikta Lietuvių rašytojų draugijos premija. Jos kūrybos išversta į anglų, čekų, ispanų, italų, latvių kalbas. Nelės Mazalaitės kūrinių galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.
