Kategorija: Naujienos

Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė

Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos. 1934 m.

Lietuviai visais laikais  gerbė mirusiuosius ir laikė šventa pareiga įvykdyti  mirštančiojo šeimos nariams žodžiu ar raštu pareikštą savo paskutinę valią. Tiek Sibiro tremtinių, tiek nuo sovietų į svetimas šalis pasitraukusių mūsų tautiečių paskutinis prašymas neretai būdavo parvežti jų palaikus ir palaidoti gimtojoje žemėje. Liepos 11 d. bus perlaidojami vieno iš dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų, Lietuvos Tarybos nario, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto rektoriaus Mykolo Biržiškos (1882–1964), jo žmonos  visuomenės, kultūros, politinės veikėjos Bronislavos Biržiškienės-Šėmytės (1879–1955), Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjo, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktoriaus, bibliografo ir kultūros istoriko, „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus, profesoriaus Vaclovo Biržiškos (1884–1956) ir matematiko, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Viktoro Biržiškos (1886–1964) palaikai. Iniciatyvos įvykdyti senelio ir jo brolių testamentu išreikštą valią būti palaidotiems Lietuvoje, Vilniaus Rasų kapinėse, ėmėsi Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Vytautas Mikle Barauskas ir Venta Maria Leon. Toliau skaityti „Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje”

Dr. Dalia Cidzikaitė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu

Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną Prezidentūroje tradiciškai įteikti valstybės apdovanojimai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Dalia Cidzikaitė – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja, buvusi Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė, lietuvių išeivijos publikuoto paveldo puoselėtoja ir skleidėja; daktarė. Didžiuojamės ir sveikiname!

 

G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovės dr. Giedrės Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“

Renginyje dalyvavo knygos autorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto. Toliau skaityti „G. Milerytės-Japertienės knyga apie lietuvių ir lenkų santykius bus išleista ir kaimyninėje šalyje”

Žurnale „Bridges“ – Jurgitos Kristinos Pačkauskienės straipsnis

Anglų kalba leidžiamas žurnalas „Bridges“ (June 2018, p. 2-5) išspausdino mūsų kolegės Jurgitos Kristinos Pačkauskienės straipsnį apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomus Mstislavo Dobužinskio darbus.

Vasario mėnesį Retų spaudinių ir rankraščių skyrius svetainėje www.epaveldas.lt publikavo dokumentus, pristatančius dailininko M. Dobužinskio indėlį į Lietuvos valstybės heraldikos istoriją, tad darbus laisvai gali apžiūrėti visi.

Tai 1921–1939 m. intensyvių heraldikos studijų ir rūpesčio dėl Lietuvos valstybės simbolių autentiškumo liudininkai: korespondencija su užsienyje gyvenančiais heraldikos žinovais, rankraščiai ir piešiniai, atsiradę renkant medžiagą didžiausiose Europos atminties institucijose, dokumentų, reglamentuojančių Lietuvos valstybės simbolių išvaizdą ir naudojimą, nuorašai, Valstybės ženklui nustatyti komisijos (1929–1934) veiklos ataskaitas ir kita. Publikuojami ir reikšmingiausi M. Dobužinskio heraldikos srities kūriniai: iliustruotas leidinys „Vytis: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbo istorinių variantų bruožai“ (Kaunas, 1933), knygelės turinį praplečiantys parengiamieji piešiniai, taip pat M. Dobužinskio pasiūlyti Lietuvos herbo ir vėliavos projektai. Išskirtine menine verte pasižymi M. Dobužinskio sukurti vinječių, knygų iliustracijų, pašto ženklų, vitražų projektai, kuriuose naudojami Lietuvos valstybingumo ženklai: Vytis, Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius.

Lietuvybė Down Under

„Smalsaukit ir keliaukite Australijon visi“, –  kadaise dainavo „Keistuolių teatro“ aktoriai. Liepos 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta Gražinos Pranauskas knyga „Lietuvybė Down Under: Maintaining Lithuanian national and cultural identity in Australia“ („Lietuvybė Australijoje: Lietuvos tautinės ir kultūrinės tapatybės palaikymas“), kuri padeda pasmalsauti į šį žemyną nenukeliavus.

Pati G. Pranauskas į Australiją atvyko 1989 m. Įsiliejusi į vietos lietuvių gyvenimą, ji naujoje šviesoje pamatė lietuvybę. Pavyzdžiui, jos vyras nekalba lietuviškai, tačiau save identifikuoja kaip lietuvį. G. Pranauskas pastebėjo, kad bendruomenė skyla į tris grupes: imigrantus, atvykusius po Antrojo pasaulinio karo (DP kartą), jų vaikus ir tuos, kurie atvyko po 1970 m. „Lietuvybėje Down Under“ autorė remiasi interviu su įvairiose Australijos vietose gyvenančiais lietuviais.

G. Pranauskas neapsiriboja faktine informacija, siekia reflektuoti savo patirtį Australijoje. Knygos pabaigoje pateikiamos ištraukos iš jos romano „Torn: the story of a Lithuanian migrant“. Romano protagonistė Daina į Australiją atvyksta 1986 m., pas giminaitį, DP kartos atstovą Algį.