Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.
Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome lapkričio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje lapkritį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 m. dokumentuose“. Lapkričio 15 d. 17 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžej Pukšto. 
Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skirta emigracijos klausimams: vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai, „Globalios Lietuvos forumas 2017“, „Kryptis Lietuva“ apdovanojimai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriui emigracijos ir lietuvių diasporos klausimai yra itin aktualūs: jau daugelį metų koncentruojamės į lituaninius leidinius (išleistus ne Lietuvoje, tačiau susijusius su Lietuva ir lietuviais), kiekvieną pavasarį rengiame diasporos tyrėjų seminarus, šiais mokslo metais pradėjome jau trečiąjį edukacinių renginių gimnazistams ciklą „Pokalbiai apie emigraciją“…
Naujoji Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvė svetinga: ketvirtadienio pavakarę pas mus vyko „Pasaulio lietuvių žinių“ (LRT Lituanica) filmavimas. Laida pasirodys šeštadienį.
„Traktato šitokio neparašytum jaunas “, – šiais žodžiais prasideda Almio Grybausko į lietuvių kalbą išverstas Czesławo Miłoszo „Teologinis traktatas“. Šiemet kūrinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis išėjo Lenkijoje. Naujojoje knygoje abiem kalbomis pateikiamas ir žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti „Teologiniam traktatui“. Žurnalo „Metai“ skaitytojai galbūt šį tekstą atsimins iš 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo numerio.
K. Czyżewskio tekstą į lietuvių kalbą išvertė Kazys Uscila, su kuriuo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Būtent K. Uscila Nacionalinei bibliotekai padovanojo du naujosios knygos egzempliorius, paženklintus savo ekslibrisu.