Ieva Simonaitytė – skaitytoja

Parengė Arida Riaubienė

Pamažu artėja į pabaigą 2022-ieji – Ievos Simonaitytės metai, pasiūlę ir tebesiūlantys daug progų prisiminti šią Mažosios Lietuvos metraštininkę.

Vienas iš susidomėjimą keliančių objektų yra Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma rašytojos asmeninė biblioteka, kurioje sukaupta 1335 tomai knygų. Apžiūrint rašytojai priklausiusias knygas, skaitant ją pažinojusių žmonių atsiminimus, galima susidaryti vaizdą, kas buvo būdinga Simonaitytei skaitytojai.

Yra išlikę nemažai nuotraukų, kuriose Simonaitytė nufotografuota su knyga rankose, kitose – stovinti prie savo knygų lentynos.

Evutė (Ieva Simonaitytė). Portretinė nuotrauka / Bernardas Aleknavičius. Klaipėdos aps. I.Simonaitytės VB

Rašytojos kūrybą nagrinėjusi Romana Dambrauskaitė-Brogienė rašė,  „kad Simonaitytė mėgsta iki išnaktų skaityti“[1], „skaito ji paprastai vakarais, ir kartais iki trečios ar ketvirtos valandos nakties plieskia jos langas“[2]. Simonaitytės namų šeimininkė Domicelė Rimaitienė prisiminė, kad rašytoja „skaitė dienų dienas“[3]. Artimas Simonaitytės bičiulis, kultūros darbuotojas Vytautas Rimavičius, žvelgdamas į nuotrauką, kurioje pavaizduota rašytoja ir jos bibliotekos knygos, rašė: „Rašytoja, šviesiąja suknele pasirėdžiusi, guli ant sofos ir šypsodamasi kalba telefonu, akys primerktos. Už Jos – lentyna pilna knygų. Sudėtos nugarėlėmis, keletas ant viršaus, matyt, jas skaito“[4].

Toliau skaityti „Ieva Simonaitytė – skaitytoja”

Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus  (1938–2022)

T. Venclovos knygos pristatymas 2017 m.: autorius su Pranu Morkumi ir istoriku Alvydu Nikžentaičiu

Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus  (1938–2022). Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir įvairus. Paminėtini scenarijai filmams „Pelėdų kalnas“ (2018), „Česlovo Milošo amžius“ (dokumentinis filmas, 2012), „Baubas“ (1987; scenarijus kurtas kartu su Ilja Bereznicku ), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981; pagal Theodore‘o Dreiserio to paties pavadinimo romaną) ir kt. P. Morkus dirbo „Šiaurės Atėnuose“, aktyviai darbavosi radijuje – jo kūrybinių pėdsakų lengvai rasite LRT mediatekoje.

P. Morkus buvo geras poeto Tomo Venclovos bičiulis. Nors viešumoje rodydavosi gan retai, prieš penkerius metus, 2017 m., dalyvavo T. Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatyme.

„2022 m. rugpjūčio 30-osios naktį Klaipėdos ligoninėje mirė Pranas Morkus. Šiltesnįjį metų laiką (o ir sveikatai sunkiausią šį rugpjūčio mėnesį) jis jau ne vienus metus leisdavo savo name Palangoje. Atokiau nuo perpildytų paplūdimių, bet šalia ošiančios jūros, sakingų pušų ir melancholiškų saulėlydžių. Regis, simboliška – Klaipėdoje pradėjo gyvenimą, Klaipėdoje baigė.“

Vytautas Toleikis

Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų

Parengė Irmina Abramovienė

1885 m. liepos 16 d. Šaravuose, Kėdainių raj. gimė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė  –istorikė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė.

Egiptologija susidomėjo studijuodama (1911–1916 m.) Maskvoje pas žymų orientalistą Borisą Turajevą, kuris padarė poveikį mokslininkės pasaulėžiūros formavimuisi bei apsisprendimui visą gyvenimą paskirti Egipto istorinio palikimo tyrinėjimui. Studijų metais dalyvavo Maskvos imperatoriškojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenkų mokslo draugijos veikloje. Po studijų grįžusi į Lietuvą dirbo pedagoginį darbą Kauno mokyklose ir gimnazijose. 1922–1940 m. (su pertraukomis) dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1922 m. jos iniciatyva universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė stengėsi sudominti Lietuvos visuomenę su nepažįstama Rytų kultūra, su svarbiausiais Egipto literatūros, religijos ir meno paminklais. Dėjo pastangas parengti dirvą orientalistikos mokslui Lietuvoje. Keletą kartų (1910 m., 1924 m., 1934 m.) su ekspedicijomis lankėsi Egipte ir Palestinoje, atstovavo Lietuvai pasaulio orientalistų kongresuose, publikavo straipsnius apie Senovės Egipto kultūrą ir istoriją. Parengė populiarių mokslo leidinių seriją „Senovės Rytai“: (Egipto ieroglifai (1932 m.), „Moters būklė senovės Egipte“ (1932 m.), „Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ (1933 m.), „Vardo reikšmė senovės Egipte“ (1934 m.), parašė išsamią studiją „Senovės Rytų istorija, t. 1: Aigiptas“ (1936 m.). Tačiau dar nemaža dalis parengtų knygų bei straipsnių, deja, taip ir liko neišspausdinti.

Moters būklė senovės Egipte : (pirmoji moteris soste – faraonė Chatšepsut) / doc. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė. – Kaunas : [s.n.], 1932
Toliau skaityti „Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų”

Joninės — Šv. Jonas Krikštytojas ir Kaltinėnai

Parengė Rima Dirsytė

Bendrovės „Malda“ išleistas paveikslėlis. Kaunas, [apie 1936]. Saugoma NPDAF

Jonas – vienas populiariausių vardų krikščioniškose šalyse. Ir šventųjų Jonų yra daug, juos bažnyčia mini ištisus metus. Birželio 24-ąją švenčiame Šv. Jono Krikštytojo gimimą. Jis laikomas paskutiniu Senojo Testamento pranašu ir pirmu Naujo Testamento šventuoju. Dalį jaunystės praleidęs vienas dykumoje, Jordano žemėje buvęs pranašu, skelbęs artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijęs atgailaujančiuosius, pakrikštijęs ir Jėzų, pavadinęs jį Mesiju. Krikšto metu Šventoji dvasia balandžio pavidalu nusileidusi iš dangaus. Vėliau karalius Erodas Antipas Joną Krikštytoją įkalino už tai, kad šis pasmerkė neteisėtas karaliaus vedybas su brolio žmona Erodiada ir nukirsdino, Erodiados dukters Salomės prašymu. Šv. Jono Krikštytojo atributas yra nendrinis kryžius ilgu plonu stiebu, rečiau jis vaizduojamas ir su krikšto indeliu.[1]

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra oficialus 37 Lietuvos bažnyčių titulas. Be to, kartu su kito šventojo vardu jį turi dar 3 Lietuvos bažnyčios. Tarp paminėtų keturių dešimčių bažnyčių yra Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Toliau skaityti „Joninės — Šv. Jonas Krikštytojas ir Kaltinėnai„

Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelės“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašas

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208506/vilniaus-knygu-muge-2022

Prof. Vytauto Landsbergio knygos „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“, kurią pernai išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašą pagaliau galima surasti LRT mediatekoje. Per pristatymą V. Landsbergis pabrėžė: „Aš nesu autorius. Autorius buvo tai, kas darėsi aplinkui“. 1989 metų pabaigoje užrašų knygelės puslapiuose V. Landsbergis pasižymėdavo, kur ketina dalyvauti, ko vertėtų nepamiršti, kokios mintys kyla… Skaitytojas ras ir straipsnių juodraščių – kai kurie tekstai taip ir liko nebaigti.

Pristatyme dalyvavo autorius, Matas Baltrukevičius, Kęstutis Girnius, Justinas Žilinskas. Deja, knygelės pristatymas vyko Rusijai ką tik užpuolus Ukrainą: diskusijos dalyviai svarstė apie istorinę tąsą, paraleles tarp intensyvių laikotarpių.

Knygą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.

Knygos ištraukų rasite interneto dienraštyje „Bernardinai“: https://www.bernardinai.lt/vytauto-landsbergio-lapkricio-knygele-1989-metu-pabaigos-ivykiu-ir-ideju-uzrasai/

Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba

Früh am Morgen drangen Jasmin schon und Staub in das Zimmer…

Tai yra eilutė iš Tomo Venclovos eilėraščio. Tiksliau – eilėraščio vertimo į vokiečių kalbą. Šiemet išėjo T. Venclovos eilėraščių rinktinė „Variation über das Thema Erwachen“ („Variacija nubudimo tema“). Knygą iš rinkinių „Visi eilėraščiai: 1956-2010“ (LLTI leidykla, 2010) ir „Eumenidžių giraitė“ (Versus Aureus, 2016) bei periodikoje publikuotų kūrinių su autoriumi suderinęs atrinko ir į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hellis.

Naująją T. Venclovos rinktinę (trečiąją jo poezijos knygą vokiečių kalba) išleido leidykla „Hanser“ kartu su literatūros namais ir fondu Lyrik Kabinett Miunchene.  Lyrik Kabinnet yra ypatinga institucija – ir literatūros namai, ir Europoje antroji pagal dydį poezijos bei dailininkų knygų biblioteka (apie 65 tūkst. tomų), laisvai prieinama skaitytojams. Leisdami poezijos knygas, „Hanser“ ir Lyrik Kabinett ypatingą dėmesį skiria apipavidalinimui.[1] Gegužę Vokietijoje vyksta eilėraščių rinktinės pristatymai, ji aptariama šalies žiniasklaidoje.

Džiugu, kad knygą „Variation über das Thema Erwachen“  jau turime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat turime  Lyrik Kabinnett trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleistą antologiją „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“(„Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“), kurioje publikuotas T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą.[2] Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje kaupiama, naujais leidiniais nuolat papildoma Tomo Venclovos knygų kolekcija. [3]

Toliau skaityti „Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba”