Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso neseniai ispanų bei anglų kalbomis išleistos knygos „Spain, a Global History“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius ir istorikas dr. Artūras Vasiliauskas. Renginį moderuos Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Diskusija-pristatymas vyks anglų kalba.
Teksase gimusi lietuvių kilmės rašytoja M. M. De Voe (tikr. Milda Motekaitis) gyvena ir kuria Niujorke, Manhatane. Kūrybinį rašymą studijavo Kolumbijos universitete (Niujorkas), priklausančiame elitinei Gebenės lygai (angl. Ivy League). Gegužės pradžioje M. M. De Voe lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo pirmajame pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavime. Ištrauka iš jos apsakymo „Palik mane“ įtraukta į pasaulio lietuvių rašytojų antologiją „Egzodika“ (LLTI, 2019).
Kodėl svarbu suburti diasporos rašytojus? O gal – lietuvių autorius, kuriančius čia, Lietuvoje, ir diasporos rašytojus?
Menai suveša bendruomenėje. Taip, ir atsiskyręs autorius gali pasistūmėti kurdamas, tačiau tam, kad iš tiesų realizuotų savo potencialą, jam turi būti mestas įkvepiantis iššūkis. Kuo daugiau idėjų menininkai ir rašytojai aptaria susitikę, tuo įdomesnės naujos idėjos iškyla į paviršių it burbuliukai – vietoje alaus gauni šampano. Diasporos rašytojai mato Lietuvą iš kitokios perspektyvos, iš šiokio tokio nuotolio. Ar žinote pasakėčią apie dramblį ir aklus žmones? Vienas aklasis matė sieną, kitas virvę, trečias medį, o ketvirtasis – ietį, ir tik visus savo reginius sujungę jie suprato, kad tai – dramblys. Įdomu išgirsti, kaip kiti rašytojai dirba, randa ramybę, įveikia rašytojo blokus (angl. writer’s block), kokios temos ir idėjos jiems svarbios, – visa tai įkvepia. Nepaprastas jausmas būti kambaryje, pilname žmonių, kuriems tiek pat, kiek ir tau, rūpi ištobulintas žodis, o tada suprasti, kad, nors pašnekovas gyvena kitoje planetos pusėje, vis tiek turite panašias šaknis, abu žinote rugiagėlių mėlynumą, abu iš vaikystės atsimenate, kaip kažkas iš suaugusiųjų sutrynė rūtos lapelį tarp nykščio ir smiliaus, kad parodytų, kaip išgauti aštrų, kartų kvapą; abu pažįstate ir sūroką krapų skonį. Pasaulis susitraukia, tarytum būtų guminis. Ką pasilieki savo paslapčių maišelyje – tavo reikalas, tačiau gera žinoti, kad kiekvienas nešiojamės bendrų prisiminimų.
Toliau skaityti „Lietuvių kilmės rašytoja M. M. DE VOE: „Rašyk žmonėms, kuriems patinka tavo tekstai“”Vida Gražienė, buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje, perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai savo 2014–2018 m. kadencijos metu sukauptą archyvą, kuris atskleidžia įvairius Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių aspektus, Lietuvos ambasados Prancūzijoje iniciatyvas pristatant ir populiarinant Lietuvos kultūrą Prancūzijoje, dinamišką atašė veiklos kontekstą. Archyve – V. Gražienės surengtų kultūrinių renginių ambasadoje ir už jos ribų nuotraukos, ataskaitos, su Lietuva susijusių parodų, koncertų ir kitokių renginių Prancūzijoje katalogai, programėlės bei atsiliepimai apie šiuos renginius vietos spaudoje, susirašinėjimas derinant už kultūrą atsakingų pareigūnų ir menininkų iš Lietuvos vizitų detales, susirašinėjimas su Prancūzijos kultūros institucijomis dėl renginių ir kitų bendrų veiksmų siekiant kuo veiksmingiau pristatyti Lietuvos kultūrą šioje šalyje.
Kaip praneša LR Užsienio reikalų ministerija, š.m. gegužės 22 dieną po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys.
P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje, 1951–1956 metais studijavo matematiką ir fiziką Strasbūro bei Sorbonos universitetuose, dirbo Sorbonos universiteto Vertėjų mokyklos generaliniu sekretoriumi. Atkūrus Lietuvos valstybę, nuo 1992 iki 1995 metų darbavosi Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigose. Iki mirties gyveno Paryžiuje.
P. Klimas ir jo žmona Žiba Klimienė daugelį metų buvo artimi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bičiuliai.
2009 m. Nacionalinei bibliotekai jie nusprendė dovanoti savo asmeninę knygų kolekciją. Ji buvo nuolat pildoma – kasmet, kol leido sveikata, atvykdami į Lietuvą, Klimai kartu atgabendavo ir dalį asmeninės bibliotekos. Šioje kolekcijoje išskirtinos XVIII a.pab. – XIX a. pr. senosios knygos apie Lietuvą, rinkinys leidinių apie Oskarą Milašių, Prancūzijoje įvairiais laikotarpiais leisti lituanistiniai veikalai. Šiuo metu bibliotekoje saugoma šiek tiek daugiau nei 500 vienetų P. Klimo asmeninės bibliotekos spaudinių.
Parengė Rima Dirsytė
Apie 50 km nuo Vilniaus nutolusį Dubingių miestelį garsina Radvilų giminė ir ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja. Ir dar – pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.
Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis. 1933 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ši priežastis bei dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. Jau kitais, 1934 metais, birželio 3 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Statinys buvo 87 metrų ilgio, 4,5 m pločio ir 15 m aukščio. Tiltą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos inžinierių Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973), o 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.
Įvykį paminėjo to meto šalies spauda (pirmiausia, neabejotinai, oficiozas „Lietuvos aidas“, kariuomenės žurnalas „Karys“ ir kiti. Minėtų leidinių skaitmeninius vaizdus galima rasti portale www.epaveldas.lt adresu: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003846283 , 1934, birželio 4 d.; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003824101, 1934, Nr. 24, p. 466), liko liudininkų (keli jų dar tebegyvena miestelyje) atsiminimų. Iš jų sužinome, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjo staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą, su palyda pajudėjo miestelio link. Tada bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio mokykloje suruošti pietūs prezidento garbei. 15 val. aukštieji svečiai išvyko atgal į Kauną.
Toliau skaityti „Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis”Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga!
Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės Petkevičaitės–Bitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį.
Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>