Žyma: atmintis

Vertinga knyga apie Žemaitijos kapines

 Cmentarze na Żmudzi = Žemaičių kapinės : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski : Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013.
Cmentarze na Żmudzi = Žemaičių kapinės : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski : Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013.

Istoriko, fotografo Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) monografija „Žemaičių kapinės : lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“ vertinga dalykiniu ir teminiu aspektu, novatoriška senosioms žemaičių kapinėms skirtoje lietuviškoje istoriografijoje.

Dvikalbiu formatu išleistos knygos autorius atliko įspūdingą darbą: keliaudamas po Žemaitiją, 156 vietovėse aptiko 211 laidojimo vietas (bažnyčių kapines, parapijų kapines, vietines ir dvarų kapines; taip pat bažnyčias, nes ir jose, ypač senosiose, buvo laidojama) ir atliko jų inventorizaciją. Aprašyti ir nufotografuoti 1957 antkapiai su lenkiškais ir, retais atvejais, lotyniškais įrašais. Kapavietes galima laikyti šios nedidelės, aiškiai apibrėžtos teritorijos istorinių paminklų kompleksu.

Leidinyje pateikiami kapaviečių aprašai ir, svarbiausia, gausi fotografinė medžiaga. Jeigu turėsime omenyje dažnai kartojamą mintis, kad Tėvynė – tai žemė ir kapai, o praradusios atmintį tautos nustoja gyvavusios, šis darbas saugo nuo lemtingų atminties praradimo padarinių.

Darbas yra reikšmingas ir kaip savitas kelionių vadovas: jame gausu informacijos, kuri vertinga keliaujant po vakarines buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.

Parengė Lituanikos skyriaus vyresn. bibliografė Vlada Filipovič

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Davoliute2014 metų balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 7a. posėdžių salėje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Routledge, 2013) pristatymas. Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė bei LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Pristatymą rengia LNB Lituanikos skyrius.

Apie knygą

Pristatydamas V. Davoliūtės knygą istorikas Tomas Vaiseta pastebi, jog sovietinė okupacija Lietuvai reiškė ne tik politinės laisvės netekimą, bet ir drastiškas socialines permainas, kai iš kolektyvizuojamų ir niokojamų kaimų jaunoji karta mokytis ir siekti geresnio gyvenimo traukė į ištuštėjusius miestus. Pasak V. Davoliūtės, „jei Anglijoje urbanizacija vyko 400 metų – nuo XVI iki XX amžiaus, tai Lietuvoje toks lūžis įvyko per vienos kartos gyvenimą.“

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ akiratyje – trečiajame XX a. dešimtmetyje gimusi, vėliau lietuvišku kultūriniu elitu tapusi karta. „Išskiriu tą kartą, nes jų gyvenimai sujungė kelias istorines santvarkas, visas su jomis susijusias socialines pervartas, skirtingas ideologijas, – sako V. Davoliūtė. ­­– Gimę ir brendę nepriklausomoje Lietuvoje, jie pirmieji pasinaudojo po karo atsivėrusiomis socialinio mobilumo galimybėmis – baigė sovietines aukštąsias mokyklas, gavo gerus darbus, užpildė po karo miestuose atsivėrusį socialinį vakuumą ir ilgainiui patys tapo naujos ideologijos ir visuomenės kūrėjais. Jie tiesiog įkūnija istorinį lūžį.“

V. Davoliūtė sovietinės Lietuvos statytojus ir griovėjus pristato naudodamasi itin įvairiais šaltiniais: atsiminimais, dienoraščiais ir laiškais, oficialiomis kalbomis, laikraščių ir dokumentų ištraukomis, grožiniais bei meno kūriniais, taip pat – pokalbiais su šios kartos atstovais.

Apie autorę

Dr. Violeta Davoliūtė Toronto universitete yra apgynusi disertaciją apie Antrojo pasaulinio karo trauminės atminties sklaidą Europoje, paskelbusi dešimtis straipsnių bei studijų apie Rytų Europos atmintį, traumas ir tapatybės paieškas. 2013 m. su dr. Tomu Balkeliu ji išleido knygą „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (Vilnius, 2012). Šiuo metu ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie XX a. Lietuvos gyventojų priverstines dislokacijas.

Apie atmintį ir užmarštį tarptautiniuose santykiuose

Knyga_budryteNuo šiol Lituanikos skyriuje rasite naujutėlės knygos, kuri JAV studentams taps žinių apie Lietuvą šaltiniu, egzempliorių. Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė.

Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.

Knygos viršelis primena kančią vaizduojantį Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Per sausio pradžioje bibliotekoje vykusį knygos pristatymą D. Budrytė kelis kartus pabrėžė, kad ją domina žmogiškumas ir bendrybė. Anot mokslininkės, Vakarų pasauliui derėtų atgręžti į žmogaus teises ir besivystančių šalių patirtis, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos.