Žyma: Baltijos šalys

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena

C1B0002760569Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena. Šią dieną prisimenami lemtingi 1939-ųjų metų įvykiai, kai Maskvoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. Tačiau ši diena reiškia ir susitelkimą, ryžtą bei kovą. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo vieningumą. Ši gyvoji grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino (apie 600 km.).

Kviečiame aktyviai dalyvauti šios dienos renginiuose („Ar pameni save „Baltijos kelyje“?“).

Minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“, kuri buvo parengta Baltijos kelio 20-mečiui >>>. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/

Naujas Baltic Heritage Network biuletenis !

naujienlaiskisPasirodė pirmas šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame naujas lietuvių diasporos knygas pristato Lituanikos skyriaus darbuotojos Deimantė Bandzevičiūtė ir Valdonė Budreckaitė. Naujienlaiškį galite paskaityti čia: http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN1-6-2014.pdf

2012 m. pradėtas leisti ketvirtinis organizacijos naujienų biuletenis – dar viena puikiai išnaudota diasporos tyrėjų tarpusavio komunikavimo bei informacijos sklaidos forma. Elektroniniame naujienlaiškyje jo prenumeratoriai gali gauti naujienas iš visų trijų Baltijos šalių diasporų tiriamąją veiklą vykdančių organizacijų, planuojamų renginių, naujai publikuotų darbų, aktualių interviu ir kt. Visa tai padeda ir taupo laiką besidomintiems ir kaupiantiems šios rūšies informaciją.

BaltHerNet organizacijos narių susitikimas Rygoje

Spalio 5-6 d. Rygos Mokslų akademijoje vyko tarptautinės organizacijos Baltic Heritage Network (BaltHerNet), vienijančios Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius, organizuotas seminaras jauniesiems tyrėjams bei organizacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos vedėja, organizacijos viceprezidentė Jolanta Budriūnienė.  Toliau skaityti „BaltHerNet organizacijos narių susitikimas Rygoje”