Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/

Apie atmintį ir užmarštį tarptautiniuose santykiuose

Knyga_budryteNuo šiol Lituanikos skyriuje rasite naujutėlės knygos, kuri JAV studentams taps žinių apie Lietuvą šaltiniu, egzempliorių. Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė.

Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.

Knygos viršelis primena kančią vaizduojantį Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Per sausio pradžioje bibliotekoje vykusį knygos pristatymą D. Budrytė kelis kartus pabrėžė, kad ją domina žmogiškumas ir bendrybė. Anot mokslininkės, Vakarų pasauliui derėtų atgręžti į žmogaus teises ir besivystančių šalių patirtis, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos.