Įvyko diskusija „Lietuva Vakarų žiniasklaidoje: 1990 m. ir dabar“

rengLapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus „Santaros-Šviesos“ klubas pakvietė į diskusiją „Lietuva Vakarų žiniasklaidoje: 1990 m. ir dabar“, kurią moderavo ir mintimis apie istorinius dėmesio Lietuvai pakilimus pasidalino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Georgia Gwinnett College Atlantoje dėstytoja prof. dr. Dovilė Budrytė.

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus tyrėja Valdonė Budreckaitė pristatė čia saugomas iškarpas iš Vakarų spaudos bei virtualią parodą „Ne, mes nesulėtinsime žingsnio“. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų Vakarų spaudoje“, kurią Lituanikos skyrius, bendradarbiaudamas su LR užsienio reikalų ministerija, parengė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Diplomatė Gintė Damušytė, 1979–1991 metais Niujorke vadovavusi Lietuvių informacijos centrui, vadintam „de facto ambasada“, pasidalino prisiminimais apie informacijos sklaidą Vakarų šalyse bei svarbų užsienio lietuvių vaidmenį viešinant Lietuvos nepriklausomybės klausimą. LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas prisiminė 1990-uosius Lietuvoje, kai informacijos srautas apie istoriniais tapusius įvykius nenutrūkstamai judėjo į Vakarus, ir aptarė Lietuvos įvaizdį šiandieninėje Vakarų žiniasklaidoje.

Diskusijos „Lietuva Vakarų žiniasklaidoje: 1990 m. ir dabar“ įrašo galite paklausyti čia ».

Apie atmintį ir užmarštį tarptautiniuose santykiuose

Knyga_budryteNuo šiol Lituanikos skyriuje rasite naujutėlės knygos, kuri JAV studentams taps žinių apie Lietuvą šaltiniu, egzempliorių. Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė.

Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.

Knygos viršelis primena kančią vaizduojantį Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Per sausio pradžioje bibliotekoje vykusį knygos pristatymą D. Budrytė kelis kartus pabrėžė, kad ją domina žmogiškumas ir bendrybė. Anot mokslininkės, Vakarų pasauliui derėtų atgręžti į žmogaus teises ir besivystančių šalių patirtis, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos.