Darbų daržuose pradžia

Parengė Deimantė Žukauskienė


Balandžio 25 dieną minima Daržų diena. Būtent šią dieną senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Todėl siūlome pasidomėti, ką ir kaip auginti, kokius žemės ūkio darbus nuveikti balandžio, gegužės mėnesiais, kokiais daržovių sėjos ir daigų sodinimo ir kitais daržininkystės patarimais dalijasi agronomai.

Ukininkų kalendorius …. 1918 metams / sutaisė agronomas A. Stulginskis. – 1917

Kas daryti, kad bulvės gerai augtų?. – 1911

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001918551


Daržas ir daržovės / sutaisė V. Totoraitis, agronomas. – 1912. – 51, [1] p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000003544

Toliau skaityti „Darbų daržuose pradžia”

Brolių Grimmų pasakos „Epavelde“

Karantinas ir žiema verčia sugrįžti į namus, iš lentynų ištraukti knygas. Tėvai, turintys mažų vaikų, jiems skaito pasakas, kurių patys klausydavosi vaikystėje . Karta iš kartos keliauja, pavyzdžiui, brolių Grimmų pasakos. Broliai Grimmai – tai Jacobas Grimmas (1785–1863)ir Wilhemas Grimmas (1786–1859). Jų pasakas iš savo mažų dienų, tikėtina, prisimintų net šimtamečiai: Epaveldas liudija, kad XX a. pirmojoje pusėje mūsų krašte jos leistos tiek lietuvių, tiek jidiš kalbomis. Kai kurios knygos puikiai iliustruotos, vertos ir šiandienos vaikų dėmesio. Rasite ir puikiai pažįstamą Juozo Balčikonio vertimą (1926 m. išėjusi T. 2).


Jonukas ir Marytė / iš rusų kalbos lietuviškai parašė M. Grigonis. – 1913

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000038487


Nykštukas / [Jacob Grimm, Wilhelm Grimm]. – 1914
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/PAVB/C190000587432


Brolių Grimmų pasakos. T. 2 / su P. Grot-Johanno ir R. Leinveberio paveikslais. – 1926
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004200583


Baltuolė ir Rožytė / [atpasakojo A. Demenaitis]. – 1936
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004159300


ביבליאטעק גרינינקע ביימעלעך. שלומפערל / בר. גרים. -31 19

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004220241

Spalio pirmąjį šeštadienį minima Kūno kultūros ir sporto diena

Parengė Deimantė Žukauskienė


Interneto svetainėje day.lt „Sakoma: sportas – sveikata. 1934 metų spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie pradėjo rūpintis ir visos tautos kūno kultūra, skiepijo mintį, jog svarbiausia – sveika ir išauklėta tauta. LR Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008 m., o Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti skirtas pirmasis spalio šeštadienis“.

Šia proga pasidairėme po Lietuvos kultūros paveldo svetainę – epaveldas.lt, kuriame aptikome įdomių, aktualių leidinių šia tema, siūlome juos pasklaidyti:


Mokslas, sveikata ir kultura / parašė Antanas Bridis. – 1908. – 31 p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000014574

Jėga ir grožis / redaguoja Jonas Dagelis (J. Dagelis). – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000764790

Fizinis lavinimas ir jo tikslai / St. Šalkauskis. – 1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/SAVB/C150000372337

Kūno kultūra ir sveikata / Kūno kultūros rūmai. – 1933-1934

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB010D97D1

Fiziškas auklėjimas / redaktorius Antanas Jurgelionis. – 1931-1940

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000707042

Taip pat daug periodinių leidinių, skirtų sportui:

Sportas / redaguoja Joana Šulginienė. – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000163613

Iliustruotasis sportas / redaktorius leidėjas Stasys Matulevičius. – 1929

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000726736

Sporto menturys / redaguoja Joana Šulgienė; atsakomasis redaktorius Valdemaras Gulmanas. – 1925-1927

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000856591

Stadionas / [red.] Antanas Brazauskas. – 1936

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000858265

Henriko Radausko kūryba EPAVELDE

Parengė Deimantė Žukauskienė


Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų. Šiemet balandžio 23 d. minėjome 110-ąsias poeto gimimo metines. Pirmąjį  eilėraščių rinkinį „Fontanas“ H. Radauskas išleido 1935 m. Lietuvoje.  Eilėraštis „Fontanas“, pasirodęs to paties pavadinimo eilėraščių rinkinyje, yra vienas ryškiausių lietuvių  poezijos aukso fondo tekstų. Rinkinyje taip pat yra eilėraštis, kurio eilutes „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ turbūt yra girdėjęs bene kiekvienas besidomintis literatūra žmogus. Literatūrologas Vytautas Kubilius yra rašęs:

Radausko eilėraštis, išdygęs neoromantizmo ir avangardizmo san­kryžose, buvo prijungtas prie naujų kūrybinės energijos šaltinių. Vaizduotė, kupina svaiginančio skrydžio per pasaulio platumas, tapo svarbiausia poetinio žodžio maitintoja, išvedusi sąvokas, metonimi­jas ir aliteracijas į lunatišką realumo-nerealumo sritį, kur dingsta „kūno svoris ir tūris“. Ji drasko klasikinę eilėraščio strofą netikė­tais sujungimais, peršokimais, išrikiavimais viename aukšte skirtin­giausių dalykų. Vaizduotės skrydis, drąsus, lengvas ir plastiškas („Ir per linksmą žolę ritosi / Dievo didelė širdis“), suteikia žodžiui ga­lią paversti daiktinę medžiagą spindinčia grožio konstrukcija. Kur praeina Mūza, ten „Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu, / Ir kanarėlė pradeda žydėti“. Poeto siela vaikšto po rojų, kalbasi su dievais, o paskui „giesmes angelo“ kartoja. Poezija stovi būties centre – kai pasigirsta „sidabrinės dainos gaida“, javai puola ant kelių ir nutyla paukščiai… Poezija – vienintelė atspirtis prieš istorijos kataklizmus ir pačią mirtį, į kurią žmogus plaukia kaip upė į marias. „Ir srovena giesmės nemarumas, / Ir esu kaip žvaigždė begalinis“.

Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)

Rinkinį „Fontanas“ bei Laimono Noreikos įskaitytos Henriko Radausko poezijos galima rasti svetainėje epaveldas.lt


Fontanas / Henrikas Radauskas. – 1935

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004139869

Toliau skaityti „Henriko Radausko kūryba EPAVELDE”

Minime 130-ąsias JURGIO SAVICKIO gimimo metines

Parengė Deimantė Žukauskienė


Minint rašytojo, diplomato Jurgio Savickio 130-ąsias gimimo metines, kviečiame pasklaidyti jo knygas Epavelde:


Šventadienio sonetai / Jurgis Savickis. – 1922
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003033373
Ties aukštu sostu / Jurgis Savickis. – 1928 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003062990
Raudoni batukai / Jurgis Savickis. – 1951 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003515750
Žemė dega. D. 1 / Jurgis Savickis. – 1956 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003522309
Žemė dega. D. 2 / Jurgis Savickis. – 1956
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003522329
Šventoji Lietuva / Jurgis Savickis. – 1952 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003533292
Novelės / J. Savickis. – 1967 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003520989

Vasaros kaitros / Jurgis Savickis. – 1997 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003549252

Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Nuo kovo 30-osios šalies ugdymo įstaigose pradėtas vykdyti ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, vidurinis ir profesinis mokymas nuotoliniu būdu. Tai galioja ir aukštojo mokslo studijoms.

Švietimo ministerijos rekomendacijose siūlomos nuotolinio mokymo priemonės, elektroninių šaltinių, kuriais galės naudotis mokiniai ir mokytojai. Taip pat parengtos ir nuolat pildomos skaitmeninio mokymo bazės su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija.

O kokias mokymo „bazes“ turėjo Lietuvos mokiniai, studentai prieš šimtą metų? Ko jie mokėsi  tada? Kaip skyrėsi mokymo medžiaga nuo šiandienos ?

Vadovėlius galite skaityti kultūros paveldo svetainėje epaveldas.lt:


Toliau skaityti „Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų”