Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Šiandien Vilniaus miesto rotušėje įteiktos šiųmetės Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei, buvusiai Lituanistikos skyriaus vadovei, Jolantai Budriūnienei įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinomas poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas profesorius Tomas Venclova. Pokalbyje su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene T. Venclova išsakė norą perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią jo asmeninės knygų kolekcijos dalį ir taip papildyti bibliotekoje jau esančią daugiau nei dviejų tūkstančių egzempliorių jo kolekciją. Didžiąją numatomo perduoti knygų rinkinio dalį sudarys slavistikos tematikos literatūra: grožinės literatūros tekstų rinkiniai ir žinomų Vakarų pasaulio literatūrologų darbai. Naujoji kolekcijos dalis neabejotinai praturtins ir praplės slavistikos krypties tyrimų lauko perspektyvas, suteiks naujų galimybių pažinti iki šiol mažiau nagrinėtų autorių kūrybą.
Susitikime T. Venclova bibliotekai padovanojo 2018 m. Kinijoje išleistą poezijos rinkinį, kuriame publikuojami poeto eilėraščių vertimai.
T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar šalies Nepriklausomybės priešaušryje. 2012 m. Nacionalinė biblioteka yra išleidusi Tomo Venclovos bibliografijos rodyklę, o 2016 m. jo publicistikos straipsnių rinkinį „Prarasto orumo beieškant“.
Spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo šveicarų galerininkas ir meno kolekcininkas Arminio Sciolli. Svečias bibliotekai dovanojo naujausią, trečiąjį, fotografijų katalogą „10 days in Locarno“. Jame išsamiai atspindėta rugpjūčio pradžioje Lokarne, Šveicarijoje, tarptautinio kino festivalio metu organizuota mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kultūrinių renginių programa. Joje buvo pristatyta Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengta knygų apie mūsų istoriją, kalbą, literatūrą ir meną, kultūrinius ir istorinius Lietuvos ryšius su Šveicarija bei itališka jos dalimi – Tičino kantonu paroda. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas Lokarno kino festivalyje pažymėtas nauju leidiniu”
Spalio 1-2 dienomis Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jame savo tyrinėjimus, vykdomus diasporos srityje, pristatė tyrėjos iš visų trijų Baltijos šalių.
Seminare dalyvavo dvi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Sakytinės istorijos žanru besidominti dr. Dalia Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Oral histories of Lithuanian life in America“. Valdonė Budreckaitė pristatė tarptautinį projektą „Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“, kuriame nuo 2017 m. dalyvauja Nacionalinė biblioteka.
Nevyriausybinė organizacija BaltHerNet įkurta Tartu (Estija) 2008 m. pradžioje. Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaupianti lietuvių diasporos paveldą, jos veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių. Neseniai pasirodė trečiasis 2018-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis, kuriame pristatomi keli diasporos tyrėjams aktualūs įvykiai iš Lietuvos.
Šiomis dienomis Estijoje, Tartu, vyksta Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet), kuriam priklauso ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija „New Beginnings of Baltic Diaspora“. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą „The History and the Present of emigration-educational aspect“. Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, anksčiau – Lituanikos, skyrius aktyviai dalyvauja BaltHerNet veikloje nuo šios organizacijos įkūrimo 2008 m.
Konferencija tiesiogiai transliuojama čia:
https://www.youtube.com/chann…/UCZuKDuqwnKYCs5vsnVB5Qgw/live
„Pagaliau jūs pas mus atvažiavote“, – taip balandžio 18 d. į gimnazistus iš Tauragės apskrities kreipėsi nuo rudens vykusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ iniciatorė ir vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Prieš baigiamuosius debatus „Emigracija – grėsmė valstybei?“ ji priminė, kad projektu nesiekta nei paskatinti, nei sumažinti emigracijos: „Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi galimybių rinktis.“
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas gimnazistams akcentavo, kad valstybė pirmiausia yra žmonės, mes visi: „Kai sako, kad šita valstybė neturi ateities, jums sako, kad esate „lūzeriai“. Aš taip nesakau. Aš tikiu, kad galite susitvarkyti šitą valstybę: kad kažkada amerikiečiai pildys žalias kortas ir norės atvažiuoti į Lietuvą.“ Debatus moderavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad debatai yra svarbus pilietinės visuomenės ginklas „fake news“ (t. y. netikrų naujienų) amžiuje. Pasidalijęs prisiminimais apie keblią pirmąją pažintį su debatais devintoje klasėje Panevėžyje, jis vylėsi, kad projekto dalyviai, kaip ir jis, ilgainiui pamėgs diskusijų meną. Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“”