Žyma: Jolanta Matuzaitė

Iš lakūno Stepono Dariaus šeimos istorijos

St. DariusŠių metų liepą Lietuva iškilmingai pažymės transatlantinio lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-ąsias metines.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Beneto oro uosto Niujorke pakilusios „Lituanicos“ skrydis buvo skirtas būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. Ką šiandien žinome apie Juos – du „Lituanicos“ lietuvius? Stepono Dariaus šeimos istoriją šįkart pasakoja JAV archyvų istoriniai dokumentai.

Dar viena Čikagos lietuvių istorija

Lithuanian ChicagoŠių metų sausį žinomą JAV leidyklos „Arcadia Publishing“ knygų seriją „Images of America“ papildė jauno lietuvio istoriko Justin G. Riskus knyga „Lithuanian Chicago“. Apie save ir naujosios knygos rengimą autorius pasakoja L. Apanavičienės parengtame interviu, o plačiau naująją knygą pristato D. Januta.

Garsais įamžinta senelio gyvenimo istorija

charles halka2010 m. pavasarį Lietuvos rusų dramos teatre prasidėjęs festivalis NOA savo savaitės renginių ciklą pradėjo dviejų veiksmų opera „Julius“. Tai JAV gyvenančio lietuvių kilmės kompozitoriaus Čarlzo Halkos (Charles Halka) kūrinys, paremtas tikrais įvykiais, susiklosčiusiais po Antrojo pasaulinio karo. Operos veikėjų prototipu tapo Juliaus Jušinsko, šios operos kompozitoriaus senelio, šeima. Kviečiame plačiau susipažinti su operos autoriumi Karilės Vaitkutės interviu: I dalis, II dalis.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui – 30

ltscSvarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.

Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.

Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!

Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas, prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas,
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas

 

Sužavėta gerumo šviesos

Epistolophilia2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?

Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo” puslapiuose >>>

Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė” galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)

Jolanta Matuzaitė

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Pranas NagysSausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio „Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl.