Tikriausiai visi girdėjo apie rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio (1882-1971) baletą „Šventasis pavasaris“. Skandalingas, novatoriškas I.Stravinskio kūrinys „Šventasis pavasaris“ pirmą sykį nuskambėjęs prieš 100 metų, buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės, vėliau sulaukė stulbinančio triumfo pasaulio koncertų salėse. Šis kūrinys iki šiol intriguoja ir choreografų vaizduotę, pasirodydamas įvairiose pasaulio scenose vis naujomis versijomis. Toliau skaityti „Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio kūryboje ir kilmėje”
Žyma: Jonas Rimka
Kukli gydytoja iš Izraelio
Iš Vilniaus kilusi gydytoja genetikė Lina Vanagaitė-Basel per 15 metų karjerą Izraelyje atrado ir aprašė net dešimt naujų genetinių ligų. Ji vadovauja Schneiderių vaikų ligoninės Pediatrinės genetikos klinikai ir dėsto Tel Avivo universiteto studentams. Lina Vanagaitė-Basel tiria ir tokias ligas, kurios kamuoja tik vienos konkrečios šeimos atstovus, o ligos priežastys yra neaiškios. Tokie tyrimai, reikalingi tik keliems žmonėms ir kainuoja milžiniškas sumas. Tokiais atvejais ji dažniausiai rašo projektus ir bando gauti finansavimą pagal įvairias programas. Vertindama Lietuvos pažangą genetikos srityje, ji sako, kad Lietuvoje atliekami tyrimai atitinka pasaulinius standartus, bet trūksta visuomenės švietimo. Žmonės nežino, kad yra galimybė jiems padėti. L. Vanagaitė-Basel turi ir savo vardu pavadintą sindromą (Simplified Gyral Pattern-Dysmorphism-Hirsutism, Basel-Vanagaite type) – jis sukelia nenormalų smegenų žievės vystymąsi ir epilepsiją.
Gydytojos darbo diena trunka mažiausiai 14 valandų. Jos savaitgaliai taip pat dažnai skirti genetikai. Savo sukurtame interneto puslapyje ji deda informaciją retomis ligomis sergantiems žmonėms: kokius tyrimus patartina atlikti, kokie medikai gali jiems padėti. L. Basel-Vanagaitė pagal bendrą projektą su Vilniaus universitetu skaitys paskaitas apie genetikos pasiekimus Medicinos fakulteto studentams. Mūsų bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke yra nemažai įrašų (iš užsienio mokslinių žurnalų), atspindinčių profesorės Linos Vanagaitės-Basel veiklą.
Jonas Rimka
Lietuvių kilmės britų aktorius John’as Gielgud’as
Vieno žinomiausių britų aktorių sero John’o Gielgud’o (1904-2000) genealoginių šaknų reikia ieškoti Lietuvoje. Apie tai jis pats rašė vienoje autobiografinėje knygoje. Jau antrajame „Pirmųjų žingsnių“ puslapyje aktorius prisipažįsta: „Mūsų pavardė yra visai ne škotiškos, kaip daugelis linkę manyti, bet lietuviškos kilmės.“ Originali šios pavardės lietuviška forma buvo Gedgaudas, vėliau Gelgaudas. Tai buvo sena Lietuvos bajorų giminė, kurios herbas kilęs iš Gelgaudiškio Šakių rajone. 1863 m. sulenkėjęs kavalerijos karininkas Janas Gielgudas po 1863 m. sukilimo pasitraukė į Angliją. Jo sūnus Adamas jau buvo Didžiosios Britanijos pilietis. Jis vedė lenkaitę Leontyn’ą Aniel’ą Aszperger, žinomos aktorės dukterį. Adamo Gielgudo sūnus Frankas pasekė tėvo pėdomis ir taip pat išsirinko žmoną iš teatro aktorių aplinkos – vedė aktorės Kate Terry dukrą. Iš šios santuokos 1904 m. balandžio keturioliktąją ir gimė būsimasis lordas J. Gielgud’as. Gelgaudiškis yra paminėtas Sheridan Morely knygoje John Gielgud: the authorised biography, kaip aktoriaus protėvių miestas. Toliau skaityti „Lietuvių kilmės britų aktorius John’as Gielgud’as”
Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?
Oficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gimė Genuoje 1451 metais. Jo vardas itališkai skambąs Christoforo Colombo, o ispaniškai – Cristóbal Colón. Jo tėvas dirbęs vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas vedęs kilmingą moterį Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esančios Atlanto vandenyne Madeiros salų grupėje, valdytojo dukterį. Būdamas Portugalijoje, K. Kolumbas išmokęs lotynų, portugalų, ispanų kalbas, susipažinęs su astronomija, teologija, geografija ir istorija. Toliau skaityti „Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?”
Priimti praeitį tokią, kokia ji yra
Vasario mėnesį šurmuliavusioje 14-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta JAV žurnalistės Ellen Cassedy knyga „Mes esame čia: atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“. Pasibaigus mugei, autorė savo knygą anglų kalbą „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ padovanojo ir mūsų bibliotekos Lituanikos skyriui. Tai neįtikėtina vienos moters, panorusios ne tik sugrįžti prie savo protėvių ištakų, bet ir perprasti visos tautos tragediją, istorija. Noras kalbėti gimtąja jidiš kalba, kurią pamiršo mirus motinai, atvedė Ellen Cassedy į Lietuvą, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale.
Autorės protėviai kilę iš Rokiškio. Jos kelionė išsiplėtė į didesnį tyrimą, kaip Lietuvos žmonės, žydai ir ne žydai, reaguoja į praeitį. Pasitelkdama daugybę archyvinės medžiagos, padedama vietos žmonių, kalbėdamasi su gimtojo miesto gyventojais, atrasdama daugybę painių dalykų mūsų šalyje, kuri išgyveno ir nacių, ir sovietų okupacijas, E. Cassedy išsiaiškina, jog svarbiausia yra ne istorijos faktai, o tai, ką mes su jais nusprendžiame veikti… Ellen Cassedy tyrinėja holokaustą Lietuvoje bemaž dešimt metų. Knyga „Mes esame čia“ pateikia neįprastą požiūrį į holokaustą – čia neieškoma kaltų, o žydai ir lietuviai raginami susitaikyti ir priimti praeitį tokią, kokia ji yra. Autorė bendravo su daugybe drąsių lietuvių, kurie darė viską, kad ištrauktų iš šešėlio žydų palikimą, kalbino tuos, kurie sudaro vidurinių mokyklų mokymosi programas ir tuos, kurie padeda vaikams kalbėtis apie žydų praeitį su seneliais ir proseneliais.
Jonas Rimka
Leonardo Vinci ir jo lituaninė opera „Gismondo re di Polonia“
Baroko laikų kompozitorius Leonardo Vinci gimė Italijoje apie 1690 m. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro komiškos operos. Šalia to jis sukūrė ir keletą oratorijų, kantatų. Paprastai jo operos sudarytos iš daugybės arijų. Tuo pasižymi ir jo opera Gismondo re di Polonia (1727 m.), kuriai libretą parašė Francesco Briani (pagal šio autoriaus libretą ir Antonio Lotti muziką pirmoji šios operos versija buvo pastatyta Venecijoje 1708 m.).
Operos veiksmas vyksta Varšuvoje ir jos apylinkėse. Operos herojus karalius Gismondo yra ryžtingas pacifistas. Leonardo Vinci operoms monografiją paskyręs Kurt S. Markstrom daro išvadą, kad libreto autorius F. Briani Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) konfliktą su įtakinga Radvilų šeima sujungė į vieną su karaliaus senelio Jogailos ir jo pusbrolio Vytauto Didžiojo konfliktu. K. S. Markstromo knygoje The operas of Leonardo Vinci, Napoletano, (Hillsdale, NY, 2007) Karaliaus Gismondo charakterio bruožai panašūs į įvairius keleto istorinių asmenybių (Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, karaliaus Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus, karaliaus Žygimanto II Augusto) bruožus.
Operoje atsispindi ir nesutarimai tarp Jogailos ir jo brolio Švitrigailos. Čia pakeisti pagrindinių istorinių veikėjų vardai: Jogaila tampa Gismondo. Kalbant istorine kalba, Žygimantas (Gismondo) figūruoja Lietuvoje kaip Jogailos atstovas. Be to, vardas Žygimantas yra labiausiai pasitaikantis tarp žinomiausių feodalinio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių. Operoje Vytautas arba Švitrigaila tampa Primislao. Šį vardą – galbūt italams – lengviau ištarti.
Jonas Rimka