ĖJAU laukais, ėjau ir pievomis…
Kiek sopulio graudaus, kiek skurdo!…
O tėviške, o tėviške, ką dievini?
„Eilėraščiai“, 1932m.
Jonas Aistis tikr. Jonas Aleksandravičius iki karo pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, o 1952 m. oficialiai pasikeitė pavardę į Aistis.
„Apie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių kalnuose, įdomių laiškų autorių ir nagingą vyrą aplink namus.“- rašė Antanas Vaičiulaitis laikraštyje Aidai.
Jonas Aistis gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Panemunės valsčiuje (Kauno apskr.). Vaikystę poetas praleido Rumšiškėse, o vėliau persikėlė į Išlaužą. 1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir įstojo į VDU lituanistikos fakultetą. 1936 m. Grenoblio universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944 m. apgynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Dėl karo negalėdamas grįžti į Lietuvą, pasiliko Prancūzijoje ir čia dirbo Nicos archyvuose, Paryžiaus bibliotekoje, o 1946 m. su šeima persikėlė į JAV. Tais pačiais metais Jonas Aistis pradeda dėstyti Marianapolio kolegijoje lietuvių kalbą ir literatūrą. Kūrėjas bendradarbiavo išeivijos spaudoje, o taip pat „Gaisuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Pjūvyje“, rengė laikraščių ir knygų apžvalgas, dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. Nuo 1958 m. Jonas Aistis dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Jono Aisčio pirmasis lyrikos rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo 1932 m. Lietuvoje dar yra išleisti rinkiniai: „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935) „Užgesę chimeros akys“ (1937), rinktinė „Poezija“ (1940), o taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935). Išeivijoje išėjo 6 poezijos knygos, atsiminimų knygą „Apie laiką ir žmones“ ir eseistikos rinkinys „Milfordo gatvės elegijos“. Jono Aisčio poezija subtili, intymi. Lyrikas mąsto savo santykį su gimtąja žeme, gamta, istorija, jo poezija persmelkta elegiškos nuotaikos ir filosofinių minčių. Jono Aisčio vardo literatūrinė premijos teikiama kiekvienais metais festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.
Gimė Jonu Aleksandravičiumi. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis.
1904 m. liepos 7 d. gimė Kampiškėse, Panemunės valsčiuje, Kauno apskr. 1907–1913 m. gyveno Rumšiškėse, o 1913–1919 m. – Išlauže.
1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. VDU studijavo lituanistiką, dirbdamas raštininku Žemės ūkio banke.
Nuo 1936 m. studijavo prancūzų k. ir literatūrą Grenoblio universitete,
1944 m. apgynė disertaciją Evangelijos tekstų vertimų į senąją provansalų kalbą lingvistiniai etiudai.
1944–1945 m. dirbo Nicos archyve ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje.
1946 m. persikėlė į JAV. Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių k.
1952–1958 m. dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas.
Nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse.