Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.
Marius Katiliškis
Akmenys
Skaityti daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205653&biRecordId=37208
Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui. Toliau skaityti „Rašytojo Icchoko Mero savaitė”
Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.
