Giovannos (Lozoraitis) pomidorų padažas

Parengė Dalia Cidzikaitė


Giedrė Jankevičiūtė, „Pasivaikščiojimai po Romą su Giovanna“ („Aidai“, 2005).

Puikioje 2005 m. leidyklos „Aidai“ išleistoje Giedrės Jankevičiūtės knygoje „Pasivaikščiojimai po Romą su Giovanna“ buvusio Lietuvos diplomato Kazio Lozoraičio našlė, dailininkė ir restauratorė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis (1930.09.30-2021.07.25) skaitytoją vedžioja ne tik po Antikos, viduramžių, renesanso, Baroko ir šių dienų Romą bei jos apylinkes, kur netrūksta ir lietuviškų pėdsakų, bet ir supažindina su Romos ir jos gyventojų kasdienybe, mada, kinu ir pačiais romiečiais. O knygos autorės paprašyta pasidalyti vienu kitu patarimu, kaip pasigaminti keletą itališkų patiekalų, mielai tai padaro.

Giovanna pažintį su italų virtuve siūlo pradėti nuo pomidorų padažo. Gaminant pomidorų padažą italė rekomenduoja naudoti konservuotus pomidorus, nors, sako ji, ir iš šviežių pomidorų pagamintas padažas nepalyginamai skanesnis nei pirktinis. 

Pomidorus reikia nuplauti, palaikyti verdančiame vandenyje, paskiau, perliejus šaltu vandeniu, nulupti, supjaustyti ir troškinti puode maišant medine mentele, kad padažas nesviltų, kol išsiskirs pakankamai sulčių. Kai pomidorai pakankamai išsileidžia, įpjaustykite į padažą truputį morkų, nuluptų saliero stiebų, įdėkite gabalą nelupto svogūno ir ketvirtį nulupto svogūno. Kai svogūnas suminkštėja, įverkite druskos, cukraus, karčiųjų raudonųjų paprikų – peperoncino. Išjungę ugnį, įpjaustykite baziliko. Pertrinkite masę mikseriu.

Toks padažas puikiai tinka su ryžiais, pasta, mėsos patiekalais. Beje, į troškinamus pomidorus įdėję dešrelę be odos arba faršo, gausite mėsišką pomidorų padažą. Italai tokį pomidorų padažą paprastai dar pagardina tarkuotu Parmos sūriu. Indelis su sūriu statomas ant stalo, kiekvienas valgytojas jo užsiberia tiek, kiek nori.

Daugiau Giovannos Pignatelli-Lozoraitis receptų ieškokite knygoje: Giedrė Jankevičiūtė, „Pasivaikščiojimai po Romą su Giovanna“ („Aidai“, 2005).

Imbieriaus pyragas Kalėdoms

Artėjančių Kalėdų proga siūlome išsikepti Amerikos lietuvaitės (tikrasis autorės vardas – Joana Baltrušaitienė (1873-1950)) imbierinį pyragą. Pirmą kartą receptas paskelbtas 1919 metais Worcester, Mass (JAV) leidyklos „Amerikos lietuvis“ išleistoje knygoje Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas. Šis receptas paimtas iš trečiojo papildyto knygos leidimo, išėjusio 1932 metais – Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas su dviem priedais: kaip gaminti vaisių vynas ir patarimai ir paaiškinimai apie maistą ir sveikatą.


Imbieriaus pyragas[1]

½ puoduko sviesto

2 kiaušinius

½ puoduko rudo cukraus

1 puoduką molasses

2 puoduku miltų

2 šaukštuku imbieriaus (ground ginger)

1 šaukštuką druskos

¾ šaukštuko sodos.

 

Išplak sviestą iki bus smetonuotas; povaliai pridėk cukrų, gerai išplaktus kiaušinius ir molasses. Sumaišyk ir išsijok miltus, imbierių, druską ir sodą. Sumaišyk su pirmu mišiniu. Leisk pastovėti 5 ar 10 minutų šaltoje vietoje. Tada išvoliok, kad butų ½ colio storio. Sudėk į ištaukuotus pajų blėtas. Kepk vidutiniai karštame pečiuje.

Skanaus!

P.S. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus konditerė spėja, kad tai gali būti ne pyragas, o meduolis. Planuojame hipotezę patikrinti empiriškai.

[1] Kalba netaisyta.