Įdėmesnis žvilgsnis į Centrinį marijonų kongregacijos archyvą Romoje

Kęstutis Raškauskas


marijonai1Šių metų rugpjūčio 29–rugsėjo 9 ir spalio 10–17 dienomis rinkau archyvinę medžiagą Centriniame marijonų kongregacijos archyve Romoje. Šias išvykas įgalino dvi stipendijos, gautos iš Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos. Išvykos turi savo priešistorę. Prieš ketvertą metų pradėjau rinkti medžiagą apie Londono lietuvių praeitį ir archyvinės medžiagos paieškos 2014 metais nuvedė mane į minėtąjį archyvą. Aplankyti jį paskatino aplinkybė, jog lietuvių marijonų kunigai 1931–1999 m. buvo Londono lietuvių religinio gyvenimo vadovai. Šis apsilankymas padėjo atkurti aiškesnį lietuvių bendruomenės Londone religinio gyvenimo vaizdą, nei kad jis skleidėsi iš fragmentiško lietuvių bažnyčios Londone archyvo bei emigracinės spaudos. Poros savaičių darbas archyve atskleidė Londone kunigavusių marijonų kunigų tarpusavio ryšius ir globalius kongregacijos veiklos pavidalus XX amžiaus lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų išeivijoje. Šių metų vasarą sugrįžęs prie minties detaliau pastudijuoti šio archyvo lituanistinę sudėtį, parašiau paraiškas į aukščiau minėtas tarybas.

Įdėmiau žvilgtelėjus į Centrinio marijonų archyvo sudėtį, tapo aišku, jog daugiau nei pusė jo medžiagos yra tiesiogiai susijusi su Lietuva ir lietuviais. Pagrindinė jo dalis yra marijonų provincijų, namų, misijų ar vikariatų dokumentacija bei asmeninės bylos. Kelias dešimtis metrų lentynų užima Lietuvos šv. Jurgio provincijos (provincija įsteigta 1930 m., bet medžiaga nuo 1909 m.) ir JAV šv. Kazimiero provincijos (provincija įsteigta 1930 m., bet medžiaga nuo 1916 m.) dokumentacija. Prie jų šliejasi palyginti nedideli lietuviškų vikariatų Argentinoje (nuo 1939 m.) ir Australijoje (nuo 1961 m.) bei misijos Londone (1931-1999 m.) dokumentų rinkiniai.

marijonai3Marijonai buvo svarbus veiksnys pasaulio lietuvių religiniame ir visuomeniniame gyvenime – perėmę ar įsteigę parapijas, jie diegė švč. Mergelės Marijos kulto turiniu prisodrintą religingumą bei steigė ar perėmę administravo mokyklas, leidyklas ir periodinius leidinius. Provincijų bylose atsispindi marijampolietiško „Šaltinio“, amerikietiško „Draugo“  ar argentinietiško „Laiko“ leidimo bei Marianapolio vidurinės mokyklos JAV veiklos kasdienybė, užfiksuota tekstuose ir fotografijose. Toliau skaityti „Įdėmesnis žvilgsnis į Centrinį marijonų kongregacijos archyvą Romoje”

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“ – Italijos sostinėje

Parodos-organizatorių-nuotr.-1024x682Gruodžio 19 d., Romoje, Italijos lietuvių bendruomenės kalėdiniame renginyje, bus atidaryta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“. Ją pristatys parodos organizatorės: Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir šio skyriaus vyriausioji tyrėja Dalia Cidzikaitė. Toliau skaityti „Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“ – Italijos sostinėje”

Virtuali paroda „Iš Lozoraičių bibliotekos kolekcijos: Roma“

Pažymėdami šiandien prasidedančią pasaulinę Italų kultūros savaitę, pristatome Lituanikos skyriaus parengtą virtualią parodą: „Iš Lozoraičių bibliotekos kolekcijos: Roma“.

Joje eksponuojami leidiniai liudija išskirtinį šios iškilios diplomatų  šeimos narių dėmesį savo gyvenamajai vietai, domėjimąsi ir norą pažinti Amžinojo miesto, kuriame teko praleisti didžiąją gyvenimo dalį, didybę ir sukauptus lobius.

Viliamės, kad ekspozicija bus įdomi visiems, besidomintiems Romos istorija, kultūra ar tiesiog ketinantiems aplankyti šį nepakartojamo grožio miestą.