Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas

2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis. Toliau skaityti „Kovo 16 d.: T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ pristatymas“

Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija

2017 m.  R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.

Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.

Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.