Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos

Parengė Deimantė Žukauskienė


Tamsa yra aštuonkojis : eilėraščiai / Dominykas Norkūnas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2021]. – 68, [2] p. – Tiražas 400 egz. – ISBN 978-609-480-289-8

Dominykas Norkūnas lietuvių literatūros lauke žinomas kaip talentingas ir vienas produktyviausių jaunųjų vertėjų, verčiantis iš anglų, vokiečių, olandų, latvių, jidiš ir rusų kalbų. Pernai žiemą pasirodė jo debiutinė poezijos knyga „Tamsa yra aštuonkojis“, kuri iš šiuolaikinio lietuvių poezijos konteksto išsiskiria ekspresionistinėmis nuotaikomis, gausiais kultūriniais vaizdiniais, simboliais. Eilėraščiuose itin ryški įtampa tarp šių dienų kultūros ir praeities, tekstai kalba apie būtį ir užmarštį, apie tapatumo paieškas šiuolaikiniame pasaulyje.

Daugiau apie rašytoją ir jo kūrybą galima paskaityti interviu bei recenzijose:

Tomas Vyšniauskas. Raidė tamsos čiuptuvuose > https://www.slinktys.lt/naujienos/raide-tamsos-ciuptuvuose.htmla 

Marius Burokas. Šviesos drugiai ir tamsos aštuonkojai: gal ir lietuviams vertėtų grįžti prie nerėksmingos poezijos? > https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1592666/marius-burokas-sviesos-drugiai-ir-tamsos-astuonkojai-gal-ir-lietuviams-vertetu-grizti-prie-nereksmingos-poezijos

Debiutinę knygą pristatęs Dominykas Norkūnas: „Kūryboje vengiu autobiografiškumo“ >
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/debiutine-knyga-pristates-dominykas-norkunas-kuryboje-vengiu-autobiografiskumo-286-1635816


Agar : [eilėraščiai] / Mindaugas Milašius-Montė. – [Vilnius] : M. Milašius-Montė, 2021. – 133, [1] p. – Tiražas 300 egz. – ISBN 978-609-475-827-0

Mindaugo Milašiaus-Montės poezijos knygoje gausu avangardinio džiazo, absurdo, ironijos ir tautosakos elementų. Tai gaivališka, muzikos prisodrinta, tačiau švarios, išgrynintos kalbos poezija, kurioje galima pastebėti šamanizmo, burtažodžių intonacijas.

mėnuo kovarnis

musmirės minarete

krankia azaną

(p. 99)

Knygos recenzija:

Tomas Vyšniauskas. Praaugantis gomurį žodis > https://www.menobangos.lt/praaugantis-gomuri-zodis-tomas-vysniauskas/


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos”

1921 m. birželio 5 d. gimė Vytautas Mačernis

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Herškė Leibovičius. Nuotrauka. Vytautas Mačernis. 1939. Maironio lietuvių literatūros muziejus

1921 m. birželio 5 d. gimė jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų Vytautas Mačernis. Poetas pagarsėjo intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. V. Mačernio poezijoje, subrendusioje didžiųjų istorinių kataklizmų, permainų laiku nebuvo eilėraščių, programuojančių konkrečius tautos veiksmus. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, jo poetinėje leksikoje nebuvo politinių ar socialinių kategorijų, tribūnišku tonu bloškiamų kaip komandos[1]. V. Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija.

Toliau skaityti „1921 m. birželio 5 d. gimė Vytautas Mačernis”

Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“