Svečiai iš YIVO instituto

2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto.  Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.

Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė
Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė

 

 

„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas

Dr. Lara Lempertienė,

Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“  dalyvė


Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų
Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų

1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“  Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį,  vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai  ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.

Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto  tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose  dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Toliau skaityti „„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas“