Vieno žinomiausių britų aktorių sero John’o Gielgud’o (1904-2000) genealoginių šaknų reikia ieškoti Lietuvoje. Apie tai jis pats rašė vienoje autobiografinėje knygoje. Jau antrajame „Pirmųjų žingsnių“ puslapyje aktorius prisipažįsta: „Mūsų pavardė yra visai ne škotiškos, kaip daugelis linkę manyti, bet lietuviškos kilmės.“ Originali šios pavardės lietuviška forma buvo Gedgaudas, vėliau Gelgaudas. Tai buvo sena Lietuvos bajorų giminė, kurios herbas kilęs iš Gelgaudiškio Šakių rajone. 1863 m. sulenkėjęs kavalerijos karininkas Janas Gielgudas po 1863 m. sukilimo pasitraukė į Angliją. Jo sūnus Adamas jau buvo Didžiosios Britanijos pilietis. Jis vedė lenkaitę Leontyn’ą Aniel’ą Aszperger, žinomos aktorės dukterį. Adamo Gielgudo sūnus Frankas pasekė tėvo pėdomis ir taip pat išsirinko žmoną iš teatro aktorių aplinkos – vedė aktorės Kate Terry dukrą. Iš šios santuokos 1904 m. balandžio keturioliktąją ir gimė būsimasis lordas J. Gielgud’as. Gelgaudiškis yra paminėtas Sheridan Morely knygoje John Gielgud: the authorised biography, kaip aktoriaus protėvių miestas. Toliau skaityti „Lietuvių kilmės britų aktorius John’as Gielgud’as”
Mėnuo: 2013 gegužės
Imigrantų gyvenimas
Joan Zekas skaito istoriją apie savo senelius iš Lietuvos, kurie atvyko į JAV per žymiąją Eliso salą, buvusią vartais į Jungtines Valstijas milijonams imigrantų XX amžiaus pradžioje.
1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės. Galima sakyti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio krepšinis nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje. Tuomet į Lietuvą atvykę išeivijos lietuviai, įvykdė tikrą krepšinio revoliuciją. 1935 m. Kaune apsigyveno iš JAV atvykęs Konstantinas Savickas, kartais vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu. Studijuodamas teisę JAV, K. Savickas aktyviai sportavo. Atvykęs į Lietuvą jis dirbo Kūno kultūros rūmų sporto instruktoriumi. Tąkart šalies krepšinio būklė buvo apverktina. Pradėjus rinktinę treniruoti K. Savickui šalies krepšinio reikalai pradėjo sparčiai taisytis. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, B. Budrikas. 1937 m. latviams vėl pralaimėta, bet jau mažesniu rezultatu. Prieš pat antrąjį 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Latvijoje K. Savickas perdavė šalies vyrų krepšinio rinktinę treniruoti F. Kriaučiūnui. Pastangos nenuėjo veltui – 1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė, atvykusi autsaiderio pozicijose, netikėtai pirmąkart tapo Europos čempionais. Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Krepšininkai buvo pirmieji Lietuvos sportininkai, gavę valstybinius apdovanojimus. Toliau skaityti „1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione”
Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?
Oficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gimė Genuoje 1451 metais. Jo vardas itališkai skambąs Christoforo Colombo, o ispaniškai – Cristóbal Colón. Jo tėvas dirbęs vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas vedęs kilmingą moterį Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esančios Atlanto vandenyne Madeiros salų grupėje, valdytojo dukterį. Būdamas Portugalijoje, K. Kolumbas išmokęs lotynų, portugalų, ispanų kalbas, susipažinęs su astronomija, teologija, geografija ir istorija. Toliau skaityti „Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?”