Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Žymi baltų istorijos tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales su šeima šiuo metu lankosi Lietuvoje. Pereitą savaitę istorikė pristatė savo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antrąją dalį. Kartu su Jūratė Statkutė de Rosales susitikimuose dalyvauja ir Stasys Petkus, kuris apie autorę sukūrė dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“. Toliau skaityti „Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą”
Lituanikos skyrių pasiekė dovana – Prancūzijoje išleista septyniolikos šiuolaikinių lietuvių poečių antologija „Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“. Knygą padovanojusi Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasa Balčikonytė pabrėžia, kad ši poezijos knyga yra puikus vadovas po Lietuvą. Šalis atsiskleidžia asmeniškuose skirtingų kartų autorių tekstuose: antologija pradedama nuo tarpukariu augusios Aldonos Elenos Puišinytės eilėraščių, o baigiama pačioje sovietmečio pabaigoje, 1987 m., gimusios Aušros Kaziliūnaitės poezija.
Kadangi rinktinėje pateikiami tiek vertimai, tiek tekstai originalo kalba, šiuolaikinių lietuvių poečių kūrybos spektrą gali peržvelgti ir prancūzų kalbos nemokantys skaitytojai. Mokantiesiems atsiveria šią knygą sumaniusių vertėjų Dianos Sakalauskaitės ir Nicole Barrière interpretacijos ir bendro darbo rezultatas.
Knygos viršelyje matome lietuvių fotografo Antano Sutkaus nuotrauką su moters figūra prie jūros. Ši nuotrauka padaryta 1963 m. Nidoje. Po dvejų metų Lietuvos pajūryje fotografas užfiksavo du prancūzų literatūros klasikus – Jeaną-Paulį Sartre’ą (pagal A. Sutkaus nuotrauką sukurta rašytojo skulptūra dabar stovi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje) ir Simone de Beauvoir, vieną ryškiausių feministinės minties autorių. Dėl tokio konteksto nuotrauka idealiai tinka antologijai, kurioje lietuvių poečių kūryba virsta tekstais prancūzų kalba.
Į antologiją atrinkti Aldonos Elenos Puišinytės, Ramutės Skučaitės, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Gražinos Cieškaitės, Zitos Mažeikaitės, Violetos Šoblinskaitės Aleksos, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Dovilės Zelčiūtės, Elenos Karnauskaitės, Daivos Čepauskaitės, Erikos Drungytės, Neringos Abrutytės, Agnės Žagrakalytės, Giedrės Kazlauskaitės, Ilzės Butkutės, Indrės Valantinaitės, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščiai.
Nelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. Toliau skaityti „„Rašytojas tik pono Dievo sekretorius.“(Nelė Mazalaitė)”