Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“. Renginį vedė Dailininkų sąjungos leidyklos Artseria direktorė Danutė Zovienė. Ji paminėjo, kad knygos idėja kilo tuometiniam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Knygos sudarytoja ir tekstų autorė menotyrininkė Erika Grigoravičienė pasakojo, kad darbas prasidėjo 2012 m. kovo mėn., kai ji nuvyko pas dailininką. Pradžia nebuvo lengva. Žibuntas Mikšys – grafikas, intelektualas, kuriantis Paryžiuje, nors ir buvo knygos priežastimi ir objektu, tačiau garsėjo „įsigilinimu ir pedantiškumu“, jis norėjo prisidėti prie leidinio sudarymo. Dešimt dienų, praleistų su grafiku, sudarytoja prisimena, kaip įdomią, bet gan sunkią patirtį. Žibuntas Mikšys daug pasakojo apie žmones, kuriuos sutiko prieškario Lietuvoje, DP stovyklose, JAV, o vėliau Prancūzijoje. Tiesa, apie save pasakojo mažai. Net uždraudė minėti bet kokias jo asmeninio gyvenimo detales. Nors pokalbių buvo daug, tačiau teksto knygoje liko mažai, pačiam Ž.Mikšiui „gerokai pabraukius“. Pati knygos idėja nebuvo parašyti Ž.Mikšio biografiją. Tai kūrybos albumas, kurį sudaro vienuolika skyrių. Jame pristatyta 300 grafiko darbų su trumpais dailėtyriniais komentarais. Kūrėjas išliko reiklus albumo bendraautorius. Jis norėjo, kad kiekvienas kūrinys būtų vertinamas, kaip savarankiškas objektas; be paralelių ir aliuzijų. >
E.Grigoravičienė minėjo, kad menininko namuose Paryžiuje liko didelis popierinis archyvas: įvairaus pobūdžio lapeliai, lankstinukai su ironiškais, sarkastiškais Ž.Mikšio potėpiais.
Knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, kalbėdamas apie savo darbo patirtį su kūrėju, antrino sudarytojai E.Grigoravičienei pokštaudamas: „Ž.Mikšys gyveno Paryžiuje ir viskam vadovavo, darė įtaką visos komandos darbui. Bet jis buvo toli ir aš jo nebijojau.“ Kaip minėjo dailininkas, jų požiūriai daugeliu atveju sutapo. Dirbti su grafiku buvo įdomu. Kaip pastebėjo pats J.Jacovskis: „Tai darbas, dėl kurio man negėda.“
Susitikime dalyvavusi dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė gyrė naujai pristatomą albumą. Ji papasakojo, kad su Ž.Mikšiu susipažino dar 1989 m. Daug susirašinėjo, dažnai kalbėjosi telefonu. Jos nuomone, knygos rengėjų komandai pavyko sudaryti albumą, artimą menininkui. Ji gerai įvertino albumo struktūrą: biografijos faktai ir išnagrinėta dailininko kūryba. L.Jablonskienė pasidžiaugė, kad albume daugybė citatų (iš asmeninių sudarytojos pokalbių su Ž.Mikšiu ir iš ankstesnių jo interviu). Dailėtyrininkė pastebėjo, kad albumas gerai atspindi menininko požiūrį – kritišką, bet nepiktą.
Prie kalbėjusių prisijungė ir menotyrininkas, meno kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausias redaktorius Helmutas Šabasevičius. Jis papasakojo, kad jo šeima gana artimai bendravo su Ž.Mikšiu. Jie bendravo laiškais, kuriuose grafikas dalinosi ir mintimis apie knygą. Kai 2012 m. H.Šabasevičius lankėsi pas Ž.Mikšį Paryžiuje, Gobelenų gatvėje, grafikas džiaugėsi būsima knyga, bet kartu išsakė daug jam būdingos kritikos.
Renginio pabaigoje Dailininkų sąjungos leidyklos Artseria direktorė Danutė Zovienė padėkojo rėmėjams, kurie padėjo išleisti kūrybos albumą. Ji išsakė ir bendrą knygos kūrėjų nuomonę: „Džiugu, kad Žibuntas Mikšys spėjo pats pamatyti ir įvertinti knygą“.
Eglė Karalienė