Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.
Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.
Antroji knyga, tai pat straipsnių rinkinys, grąžina į ankstesnį Lietuvos istorijos periodą, tarpukarį. Knygą „Baltic Eugenics. Bio-Politics, Race and Nation in Interwar Estonia, Latvia and Lithuania 1918-1940“ („Baltiškoji eugenika. Biopolitika, rasė ir tauta tarpukario Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 1918-1940“) sudarė Björnas M. Felderis ir Paulas J. Weindlingis. Eugenikos – žmogaus paveldimų savybių gerinimo teorijos – idėjos į Baltijos šalis atkeliavo iš carinės Rusijos ir Vokietijos. Stipriausią eugenikos judėjimą veikiausiai turėjo Estija. Eugenikos apraiškas Lietuvoje analizuoja B. M. Felderis ir Arūnas Germanavičius. Daugiausia dėmesio skiriama eugenikos idėjas palaikiusio psichiatro Juozo Blažio veiklai.
