Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui.
Šiemet sukanka 100 metų nuo rašytojo Mariaus Katiliškio, 90 metų – nuo Algirdo Landsbergio, 80 metų nuo Icchoko Mero gimimo. Visi trys jubiliatai dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė toli nuo Lietuvos: Katiliškis – 1980, Landsbergis – 2004, Meras – 2014 metais. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šioms sukaktims pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“. Įžangos žodį tarė instituto vadovas Mindaugas Kvietkauskas. Jis pabrėžė kelionės motyvą, kuris yra ryškus rašytojų kūryboje. Konferencijos pradžioje parodyta autentiška medžiaga, kuria pasidalijo Icchoko Mero sesuo Janina, bei dokumentinė medžiaga iš LRT archyvų. Konferenciją pradėjo Loreta Mačianskaitė su pranešimu „Kelmės žemaitis prie Raudonosios jūros“: Izraelio motyvai Icchoko Mero kūryboje. Dalia Strimaitytė sekė I. Mero kultūrinės diplomatijos pėdsakais.
Antrasis posėdis skirtas Algirdo Landsbergio kūrybai. Aušra Martišiūtė pranešime „Visas formų pasaulis laukia manęs”: Algirdo Landsbergio draminių modelių tipologija“ bandė išryškinti brechtiškąją įtaką rašytojo kūryboje, sąsajas su Šekspyru. Nepriklausoma tyrėja Ingrida Ruchlevičienė ieškojo istorinio konteksto atspindžių Algirdo Landsbergio tekstuose. Imelda Vedrickaitė savo pranešime „Stebuklas ir istorija. Algirdo Landsbergio „Kelionė“ ir Kurto Vonneguto „Skerdykla Nr. 5 arba Vaikų kryžiaus žygis““ kalbėjo apie panašias karo patirtis pasirinktų autorių kūryboje, kūrybos paraleles. Dalia Kuizinienė svarstė, kokią vietą užima rašytojas su savo kūryba pranešime „Išeivių būties ir buities reminiscencija Algirdo Landsbergio kūryboje“.
Trečiąjį konferencijos posėdį pradėjo Algis Kalėda. Pranešime „Katiliškio novelių personažai: morfologija ir antropologija“ akcentuota, jog „Katiliškio kūrinių pasaulis – atminties sukurtas pasaulis.“ Rima Pociūtė tyrinėjo Mariaus Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ intertekstualumą. Pranešėja pabrėžė tuos biografijos faktus, kurie galėjo įtakoti rašytojo kūrybą. Rita Tūtlytė pasidalino naujomis įžvalgomis apie tai, kuo ypatingas Katiliškio pasakojimas. Jos pranešime „Marius Katiliškis: pasaulio vientisumas pasakojime“ kalbėta apie jusliškumą, gyvybės formas, judesį autoriaus kūryboje.