Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge.
Trumpai:
1934 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1934–1940 m. Valstybės, 1940–1941 m. Vilniaus dramos, 1942–1944m. Kauno jaunojo žiūrovo teatro aktorė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Vaidino Augsburgo lietuvių dramos teatre, statė spektaklius Noimiunsterio lietuvių stovykloje, čia įsteigė dramos studiją. 1949 m. persikėlė į Australiją. 1953–1986 m. Sidnėjaus lietuvių teatro „Atžalos“ aktorė ir režisierė.
Iš: Fragmentas apie Kauno valstybinio teatro dramos studiją / Ksenija Dauguvietytė ; redagavo ir išleido Jurgis Janavičius ir Juozas Almis Jūragis. – Sydney : Atžala, 1973
Kad gauti gerą vaidmenį, jaunam aktoriui Kauno teatre turėjo šypsotis ypatinga laimė. Man jos šypsena kartais būdavo kreiva. Kai gaudavau gerą rolę, visi sakydavo: Esi Dauguviečio duktė, dėl to ir gavai. Bet jeigu rolė man būdavo tinkama ir aš jos negaudavau, tada, skaitėsi, jog negi gali tėvas man atiduoti visas roles. Tačiau, ką žmonės nesakytų, didžiausia laimė man buvo nepaprastai gera atmintis. Ilgiausią rolę aš galėdavau išmokti per vieną naktį. Ir dažnai, repertuarinio veikalo aktorei susirgus arba, gastrolių metu, atsisakius važiuoti į provincijos miestą, kuriame buvo prastos teatro patalpos ar primityvūs persirengimo kambariai, režisieriaus padėjėjas atnešdavo man iš vakaro jos rolės žodžius ir pasakydavo:
– Dauguvietyte, rytoj tu tą rolę vaidinsi.
Kartą, poniai Vaičiūnienei atsisakius važiuoti į Dotnuvą, aš perėmiau iš jos Cilės rolę Petro Vaičiūno „Prisikėlime“. Ši rolė, nors ir nedidelė, man atrodė nepaprastai įdomi. (Dabar, žinoma aš galvoju kitaip.) Aš išmokau ją traukiny. Išėjus į sceną ir pamačius prieš save jaunatviškus žiūrovus, akademijos studentus, kurie, kaip man rodėsi, apie vaidybą vistiek nieko nesuprato, aš nutariau vaidinti laisvai, taip, kaip man tuo momentu norėjosi. Suvaidinti man pavyko.