Ką žinome apie lietuvį fiziką Raymond J. Krisst?

Krisciokaitis-geriausiaJAV fizikas dr. Raymond J. Krisst, Lietuvoje žinomas kaip Rimas Kriščiokaitis, nuo pat atvykimo su tėvais į JAV (1949 m.) gyvena Hartforde, Konektikuto (Connecticut) valstijoje. Mokslininkas vykdė fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano (Michigan State University, East Lansing), Jeilio (Yale) ir Harvardo universitetuose, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Masačiusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Helmholtzo asociacijos mokslinių tyrimų centro DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) laboratorijose Vokietijoje ir kt. Ši daugiaplanė dr. Rimo Kriščiokaičio veikla gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje.

Daugiau apie mokslininką bei jo tyrinėjimus skaitytkite >> http://mokslolietuva.lt/2015/07/esu-veiklos-zmogus/

Vasario 16-osios gimnazijai 65-eri

jpg487II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.

1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripa­žintos gimnazijos statusas.jpg488

Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.

Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5

Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo

Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją“

Partnerių projekto pradžios susitikimo akimirka
Partnerių projekto pradžios susitikimo akimirka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius kartu su partneriais Ukmergės A. Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės V. Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ pradėjo  vykdyti Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“. Š.m. rugsėjo 17 d. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje įvyko partnerių projekto pradžios susitikimas, kurio metu aptarta penkis mėnesius numatytų vykdyti priemonių eiga, partnerių atsakomybės, pristatyti siektini rezultatai. Toliau skaityti „Pradedamas vykdyti edukacinis projektas „Pokalbiai apie emigraciją““

Vienas Mariaus Katiliškio eilėraštis

Ar žinojote, kad rašytojas Marius Katiliškis rašė ne tik prozą, bet ir poeziją? 2004 m. Šiaulių leidykla Saulės delta  išleido M. Katiliškio ankstyvosios poezijos rinkinį Mano žodžiai. Knyga saugoma M. Mažvydo bibliotekos Bendruosiuose fonduose. Rašytojas gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Sukakties proga dalijamės eilėraščiu, paskelbtu žurnale Metmenys, 1965, Nr.10, p. 3.

Marius Katiliškis

Akmenys

untitled

Skaityti daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205653&biRecordId=37208

 

Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje

2471_4569_zoomed_img_0998_Rugsėjo 16 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi svečias iš Latvijos − Nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centro bendradarbis, Latvijos universiteto prof. dr. Viesturs Zanders. Toliau skaityti „Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje“

Lietaus ir vestuvių žemėje

LankauskasKnygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ (Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.