Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus paroda pratęsė kelionę Šveicarijoje

Parodą pristato Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė
Parodą pristato Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė

Rugsėjo 12 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB ) šventė 65-ių metų įkūrimo jubiliejų. Renginiui, sukvietusiam daugiau nei šimtą bendruomenės narių (iš viso ŠLB registruota 150), parengtoje išsamioje programoje buvo nušviesta ir pirmųjų lietuvių šioje šalyje kūrimosi istorija, ir šiandieninės emigracijos veiklos bruožai. Istorinį renginio kontekstą puikiai iliustravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Supažindindama su parodos idėja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė akcentavo, jog parodos turinys sukurtas remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, 2011 m. UNESCO pripažintu ypatingos reikšmės objektu ir įtrauktu į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tarp gausių Vokietijos DP stovyklose leistų spaudos pavyzdžių renginio dalyviai galėjo išvysti ir Šveicarijos lietuvių leidybos bandymų.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės šventės akimirka. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė
Šveicarijos lietuvių bendruomenės šventės akimirka. Nuotraukos aut. Laima Tikuišienė

Kilnojamosios parodos rengimą ir sklaidos programą iš dalies finansavo Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai rekomendavus. Pervežant parodą maloniai talkino Užsienio reikalų ministerija.

Nacionalinės bibliotekos paroda Šveicarijoje
Nacionalinės bibliotekos paroda Šveicarijoje

Transportas mieste

Pensininkas. 1988, Nr. 12, p. 13.
Pensininkas. 1988, Nr. 12, p. 13.

Įdomybės . . . 

Vilnius, kaip ir kiti Europos ar pasaulio didmiesčiai, kenčia nuo didelių transporto kamščių. Daugiausiai kamščių mieste susidaro rytinio ir vakarinio piko metu. Miesto valdžia, spręsdama transporto kamščių problemą, pateikia naujų transporto spūsčių sprendimo būdų. O štai kokią alternatyvą siūlo Amerikos lietuvių išeivijos leidinys „Pensininkas“. Naujas susisiekimo būdas – vienračiu! Ar toks keliavimo būdas prigytų Lietuvoje?

Daugiau skaitykite E-pavelde —>– http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=196287&biRecordId=112650

Žemaitė Amerikoje

jpg463Šiemet suėjo 170 metų nuo rašytojos Julijos Žemaitės gimimo. Šia proga supažindiname su literatūros tyrinėtojos Dalios Noreikaitės-Kučėnas knyga „Žemaitė Amerikoje“. Ši knyga parašyta remiantis Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje autorės apgintos daktaro disertacijos pagrindu.

Seniai nebeveikiančioje „Naujienų“ redakcijoje, Čikagoje, dar 1990 m. tebestovėjo apdaužtas, dulkių apneštas stalas, prie kurio Žemaitė dirbo ir rašė. Nupustę metų dulkes ir pravėrę stalčius, galėtume pažvelgti, koks juose palikimas.

Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose nagrinėjama Žemaitės įvairiapusė veikla, kūryba, rašytojos sąmoningumo poslinkiai, kurie vargu ar būtų išryškėję, jei ji nebūtų atvykusi į Ameriką. Monografijos autorė D. Noreikaitė-Kučėnas siūlo į Žemaitę pažvegti naujai ir atveria skaitytojui mažai žinomą jos gyvenimo Amerikoje  laikotarpį. Knyga saugoma Lituanikos skyriaus fonduose.

Krepšinis ir lenciūgėlis

dievo paukstelis 1947 nr.2Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Maždaug iki ketvirt. dešimtmečio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tačiau tai nesutrukdė Rygoje lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais. Grįžo iš tiesų įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.

2015 m. Europos krepšinio čempionatas yra 39-tas Europos krepšinio čempionatas, kuris 2015 m. rugsėjo 5–20 d. vyks keturiose šalyse Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusių neramumų, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse. Artėjant Europos krepšinio čempionatui kviečiame pasklaidyti išeiviškąją spaudą, kurioje galima rasti įvairių krepšinio ir gyvenimo emigracijoje aktualijų.

Žr.Epaveldas—>http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202564&biRecordId=36513