Parengė Dalia Cidzikaitė
2015 metų vasarį 15min.lt žurnalistės kalbinama Norvegijoje gyvenanti rašytoja Rūta Mataitytė neskubėjo atsakyti, kaip greitai pasaulį išvys ir ar iš viso išvys ketvirtoji jos knyga. Tačiau atsakymo laukti ilgai neteko – po metų, 2016-siais, leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią autorės romaną Jos vardas Magija.
Filologė, vertėja ir architektė, o nuo 2013-ųjų ir rašytoja, Mataitytė ryžtingai papildė emigracijoje rašančių lietuvių moterų būrį. Pasak žurnalisto Marijaus Gailiaus, per paskutinįjį dešimtmetį pasirodžiusių tokių išeivių kaip Gabijos Grušaitės, Aleksandros Fominos, Vaivos Rykštaitės, Unės Kaunaitės ir Rūtos Mataitytės kūriniai leidžia emigracinį moterišką romaną drąsiai skelbti šiuolaikinės lietuvių literatūros požanriu.
Nuo 2013 iki 2016 metų Mataitytė lietuviškos stambiosios prozos skrynią papildė keturiais kūriniais: romanais Svajonė apie sniegą, Laiškai, Gunda ir Jos vardas Magija. Pasak rašytojos, beveik visuose juose yra autobiografinių bruožų ir detalių: „Pirmiausia turiu apsigyventi savo veikėjų pasaulyje, įlįsti į jų odą, suteikti jiems savo asmeninę patirtį – kūrinyje turi būti įdėta tam tikra dalis manęs“, – įsitikinusi ji. Nors knygų personažai neretai išsako pačios autorės mintis, jose papasakotos istorijos nėra apie ją, pasak Mataitytės, jos būtų pernelyg kasdieniškos ir nuobodžios. „Savo patirtį neretai turiu perdažyti ryškesnėmis spalvomis, pažvelgti į ją pro didinamąjį stiklą, perlipdyti, suteikti aštresnes formas, o kartais taip viską supinu, kad nė vienas neatskirtų, ar tai tikrai įvyko, ar tik išgalvota“, – mintimis apie savo kūrybinę virtuvę viename interviu dalijosi rašytoja.
Pirmasis romanas Svajonė apie sniegą pasakoja apie ligoninėje susitikusių lietuvės ir norvego gydytojo santykius. Jo pagrindinė veikėja Lina serga nepagydoma liga, kenčia baisius skausmus, tačiau gydytojas Kenis Ravnas nuo mylimos pacientės nenusigręžia. Knygos anotacijoje pastebima, jog nors pagrindinė kūrinio siužeto linija nesudėtinga – kova su liga, Mataitytė sugeba skaitytoją įsukti į ypatingų dviejų personažų išbandymų verpetą. Knyga sulaukė ir kino prodiuserių dėmesio. Šiuo metu rašytoja dirba ties filmo scenarijumi.
Antrąjį romaną pasirinkusi parašyti epistoline pasakojimo forma, Mataitytė ir jame gvildena vyro ir moters santykius. Tačiau rašytoja Laiškuose nekuria dar vienos meilės istorijos, pagrindinį savo dėmesį ir kūrinio svorį perkeldama į tarpžmogiškus ryšius, į vidinį romano veiksmą, personažų psichologiją ir emocinį jų pasaulį. Tai darydama, ji sugeba pavaizduoti audringą dviejų asmenybių bendravimą.
Mintis parašyti trečiąjį romaną Gunda Mataitytei gimė baigus pirmą kartą vertėjauti Norvegijos teisme. Ji prisimena, kaip, išėjusi iš teismo salės, užrašų knygelėje pasižymėjo tos dienos mintis. Vėliau jas papildė nauji įrašai, pamažu sugulę į neilgas istorijas ir vaizdus. „Neilgai trukus supratau, kad ta vieniša svajotoja, apie kurią ketinau rašyti, turi tapti vertėja“, – sako autorė. Taip knygos pagrindinė veikėja Gunda trumpam atvyksta į Oslą studijuoti norvegų kalbos, tačiau viskas susiklosto taip, kad ji lieka ten gyventi kur kas ilgiau. Per trumpą laiką visiškai pasikeičia jos gyvenimo aplinkybės, supantys žmonės, dėl to keičiasi ir bręsta ji pati. Knyga pasakoja apie klaidžiojimus, nerimą, namų ilgesį, pažinimą, tikėjimą ir meilę, apie bandymą įsikibti į naujas galimybes bei pritapti svetimame krašte.
Vėliausiame romane Jos vardas Magija ištikimiausias Mataitytės skaitytojas atpažins pirmojo romano veikėją gydytoją Kenį Ravną. Šiame romane jis jau kiek pagyvenęs, auginantis dukrą Magiją. Likęs vienas su dukra, jis atsisako darbo Oslo ligoninėje ir persikelia į atokią salą Svalbardą, kurios ramybė, atšiaurus klimatas ir savitas žmonių gyvenimo būdas padeda jam užsimiršti. Jos vardas Magija pasakoja mažos šeimos istoriją, kurios nariai – abejojantys, klystantys ir „nenušlifuoti“. Tačiau, net ir klupdami, jie renkasi jausti ir gyventi.
Naujausioji Mataitytės knyga šįkart pirmiausia bus pristatyta ne Lietuvoje, o Norvegijoje – šalyje, kurioje rašytoja gyvena nuo 1996 metų. Knygos pristatymą rengia LR ambasada Osle rugsėjo 24 dieną.
Romanai:
Svajonė apie sniegą. Vilnius: Versus aureus, 2013.
Laiškai. Vilnius: Lietuvos Edukologijos universiteto leidykla, 2013.
Gunda. Vilnius: Tyto alba, 2015. Knyga taip pat yra įgarsinta: Gunda. Vilnius, Lietuvos aklųjų biblioteka, 2015.
Jos vardas Magija. Vilnius: Tyto alba, 2016.
Publikacijos spaudoje:
Žiedas: novelė. Literatūra ir menas. 2012, Nr. 25.
Mantija: apsakymas. Šiaurės Atėnai. 2013, Nr. 41.
Vertimai:
Thore Langfeldt. Seksologija: vertimas iš norvegų k. Vilnius: LRS leidykla, 1997.
Jens Bjorneboe. Jūnas: vertimas iš norvegų k. Vilnius: LRS leidykla, 1999.