Dr. Lara Lempertienė,
Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“ dalyvė
1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“ Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį, vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.
Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį.
<…>
Projekto eiga nuosekliai viešinama YIVO instituto sukurtoje svetainėje, o dalis dokumentų pirmą kartą pristatyta visuomenei Lietuvos kultūros instituto inicijuotoje parodoje „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia“, surengtoje partnerystėje su Lietuvos Nacionaline biblioteka. Paroda eksponuota 2015 m. Krokuvoje ir 2016 – Vilniuje, o 2016 m. lapkritį bus pristatyta Kijeve.
Viename ankstyviausių žydų raštijos paminklų – Mišnoje – sakoma: „Iš tavęs nesitikima, kad pabaigsi visus darbus, tačiau tai tavęs neatleidžia nuo pareigos dirbti“. Žydų bendruomeninio gyvenimo prieš Holokaustą mozaika, deja, negali būti pilnai surinkta, nes per daug jos elementų buvo sunaikinta ir prarasta amžiams. Bet „Vilniaus projekto“ dalyviai viliasi išsaugoti ir sugrąžinti į šią mozaiką dalį jos spalvų ir raštų, taip padarant ją artimesnę ir aiškesnę ateities kartoms.
Visą straipsnį rasite naujausiame žurnalo „Santara“ numeryje (Nr. 129/130, p. 54-57).