2018-uosius Seimas paskelbė Simono Daukanto metais. Spalio 28 d. suėjo 225 metai, kai gimė lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia apsilankyti organizuojamuose jubiliejinių S. Daukanto metų renginiuose. Programoje išskirtinė archyvinių dokumentų paroda, parodos atidarymo renginys – vieša prof. Giedriaus Subačiaus (Ilinojaus universitetas) paskaita, taip pat mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“. Toliau skaityti „Lapkričio 8–14 d.: renginių ciklas „Simonui Daukantui – 225“”
Mėnuo: 2018 lapkričio
Lapkričio 7 d.: Jolantos Zabulytės knygos „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ pristatymas
Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pažinti Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką, kurią 2001 m. UNESCO pripažino žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.
Menotyrininkė Jolanta Zabulytė (g. 1963 m.) Lietuvos kryždirbyste susidomėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Liaudies memorialiniai paminklai tapo jos menotyros studijų tuometiniame Vilniaus dailės institute diplominio darbo tema, vėliau – daktaro disertacijos „XIX a. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste“ (apginta 2007 m. Vilniaus dailės akademijoje) objektu. „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ – jau antroji autorės knyga, skirta visiems, besidomintiems lokalia istorija, Anykščių kraštu, liaudies kūrybos ir religinėmis tradicijomis. Tai pirmoji Anykščių krašto kryždirbystės studija, pavyzdys kitų Lietuvos regionų kryždirbystės, mažosios architektūros paveldo tyrimams.
Knygos pristatymo renginyje dalyvaus knygos autorė dr. J. Zabulytė, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.
Taip pat renginio metu bus eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma žymaus Lietuvos bibliografo ir bibliofilo, tarpukario Lietuvos karininko Vytauto Steponaičio sakralinės liaudies skulptūros kolekcija.
Trumpai apie renginį
Data
|
lapkričio 7 d.
|
Laikas
|
17.30 val.
|
Vieta
|
Meno erdvė, V a.
|
Trukmė
|
2 val.
|
Dalyvavimas
|
įėjimas laisvas
|
Daugiau informacijos
|
socialiniame tinkle „Facebook“ ›
|
Lapkričio 5–29 d.: paroda „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“
Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais Lietuvos kryždirbystės ikonografijos dokumentais.
Didžiąją dalį parodos eksponatų sudaro Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus dokumentai: kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Petrulio bei jo kolegų nuotraukos ir jo sudarytas albumas „Gimtasai kraštas“ (1964), kolekcininko Aleksandro Račkaus fonde esantis tarpukariu darytų nuotraukų albumas, kraštotyrininko Stepono Šulsko nuotraukos ir piešiniai, ilgamečio Kretingos muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus bei istoriko, mokslinės archeologijos Lietuvoje pradininko Jono Puzino nuotraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos mažai žinomos, niekur nepublikuotos dailininko Mstislavo Dobužinskio memorialinių paminklų nuotraukos ir jo piešti „Lietuviški ornamentai“, t. y. kryžių, koplytėlių, koplytstulpių fragmentai, kuriuos dailininkas panaudojo savo vėlesnėje kūryboje.
Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje saugomos ir žymiausio lietuviškos kryždirbystės tyrinėtojo, visą gyvenimą „sirgusio kryžių liga“, dailininko Adomo Varno darytos sakralinių lietuvių liaudies statinių fotografijos. Parodoje pristatomos tos A. Varno nuotraukos, kurios nebuvo publikuotos jo paties sudarytame dviejų dalių reprezentaciniame albume „Lietuvos kryžiai“ (1926).
Trumpai apie parodą
Data | lapkričio 5–29 d. |
Laikas | bibliotekos darbo laiku |
Vieta | Meno erdvė, V a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |