Parengė Rima Dirsytė
XVIII a. pabaiga – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žlugimo laikotarpis. 1772, 1793 ir 1795 m. Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijos pasidalino valstybę. Po paskutiniojo padalinimo beveik visa etnografinė Lietuva atiteko Rusijai, kuri ją valdė net 120 metų (tik Užnemunė buvo prijungta prie Prūsijos). Per tą laikotarpį įvyko trys sukilimai, siekę atkurti ATR su 1772 m. sienomis. Paskutinysis – 1863–1864 m. sukilimas (Sausio sukilimas) – vyko Lenkijoje bei LDK bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Deja, sukilėliai pralaimėjo prieš galingą imperiją. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, vadai nuteisti mirties bausme, kiti sukilimo dalyviai ištremti, dalis spėjo pasitraukti į užsienį.
Šaltiniai nurodo, kad Lukiškių aikštėje mirties bausmėįvykdyta 21 Sukilimo dalyviui. Devyni sukilėliai buvo sušaudyti, dvylika pakarti, tarp jų Konstantinas Kalinauskas ir Zigmantas Sierakauskas. Tą pačią dieną nužudyti sukilėliai buvo slapta užkasti vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. 2017–2019 m. tyrimų metu surasta 14 kapų duobių, kuriose aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Lapkričio 22 d. jie buvo perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Lietuvos nacionalinis muziejus išvakarėse atidarė parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje galima rasti įvairių Sukilimą menančių dokumentų. 1863 m. sukilimo fotografijų išliko nedaug, nes slopinant sukilimą buvo nusiaubtos fotoateljė ir sunaikinti sukilėlių fotoportretai. Tarp skyriaus dokumentų yra saugoma perfotografuota nežinomo autoriaus vinjetė, kurioje patalpinti penkiolikos mirties bausme nuteistų sukilimo dalyvių portretai (F145-94). Be šios, yra keletas neidentifikuotų ištremtų sukilėlių nuotraukų (F145-95 ) bei kelios sukilimo dalyvio anūko Mykolo Wołodko išsaugotos ir Adomo Mickevičiaus vardo lenkų gimnazijai Kaune perduotos Šaravų kaimo nuotraukos. Šaravų kaime (Kėdainių raj.) yra 1863 m. sukilimo aukų kapai. Aplinkiniuose miškuose apsistoję sukilėliai, tarp kurių buvo ir 7 kunigai, kas rytą laikė pamaldas prie tebestovinčio Šaravų ąžuolo, kol vienąsyk buvo išduoti rusams, ir po pamaldų buvo užklupti. Daugelis sukilėlių žuvo. Vietos gyventojai, jėzuitų padedami, toje vietoje 1933 m. pastatė bažnyčią žuvusiems sukilėliams atminti (F145-126, 127).
Verta paminėti ir daugiau dokumentų – jau minėtos lenkų gimnazijos moksleivių rinktą medžiagą apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje (tai daugiausia biografiniai duomenys) (PR-1262), yra ištremtųjų ar jų giminių atsiminimų : tai Helenos Skirgajłło užrašyti atsiminimai apie Zigmantą Sierakauską (PR-1263), Juzefos Okuličienės atsiminimai apie sukilime dalyvavusį senelį F. Liudkevičių (F68-401), rašytoja Gabrielė Petkevičiatė-Bitė laiškuose Agnei Steponaitienei pasakoja apie savo tėvą, gydžiusį sukilėlius (F25-541), žinomo Kauno teisininko, kolekcininko Zigmo Toliušio tėvas taip pat dalyvavo sukilime – apie tai jis rašo savo atsiminimuose (F66-2), ilgametė bibliotekos darbuotoja kraštotyrininkė Marijona Čilvinaitė užrašė sukilimą menančių Ignaco Dzevantauskio, Pranciškaus Jurgaičio, Fortunato Budreckio pasakojimus (F64-19, 23, 25). Apie gyvenimą tremtyje skaitome sukilimo dalyvio Kauno pavieto Romainių dvaro savininko (1865 m. caro įsakymu dvaras buvo parduotas) Adomo Medekšos laiškuose (F94-362, 363, 370, 372, 375) ir kt.
