Parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro praktikantas Henrikas Ražanas.
Nacionalinėje bibliotekoje saugomas knygos egzempliorius su autoriaus autografu
Prieš devyniasdešimt metų, 1930 metų balandžio 9-tąją, dieną Griškabūdžio kaime, Šakių valsčiuje, valstiečių šeimoje gimė Simas Kudirka, labiausiai išgarsėjęs savo laisvės šuoliu iš Sovietų Sąjungos laivyno refrižeratorių plaukiančiosios bazės „Tarybų Lietuva“ į Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“.
S.Kudirkos šeima vertėsi sunkiai. Dar XX a. pradžioje į Jungtines Amerikos Valstijas laimės ieškoti išvyko jo seneliai iš mamos pusės, ji ten ir gimė. Iš pradžių, S. Kudirkos senelis dirbo šachtininku, vėliau – kūriku laivyne. 1912 metais jie su nedidelėmis santaupomis išsikraustė į tėvynę, kur, nusipirkę sklypą, ėmėsi ūkininkavimo. Pasak S. Kudirkos, jūreiviu tapo paskatintas senelio pasakojimų apie jūreivystę: 1949 metais paliko Griškabūdį ir iškeliavo jūreivystės mokslo semtis į Klaipėdą.
S. Kudirkos vaikystė buvo nelengva. Anksti mirė jo tėvas, paauglystėje siautė Antrasis Pasaulinis karas, o pokariu, 1949 m. S. Kudirka buvo kankintas KGB darbuotojų dėl jo patėvio brolio išėjimo partizanauti, buvo bandoma jį verbuoti.
1952–1955 m. tarnavo sovietinėje armijoje, Sevastopolyje. Grįžęs iš armijos įstojo į radijo navigatoriaus kursus, kuriuos baigė 1957 metais. Susituokė su savo gyvenimo meile Genute 1959 metais, po metų jiems gimė dukra Lolita, 1966 metais sūnus Evaldas.
Šeimos gyvenimas buvo skurdus. Beveik du dešimtmečius, S. Kudirka Klaipėdoje neturėjo nuosavo būsto. Mokydamasis jūreivystės mokslo S. Kudirka gyvendavo laivuose, vėliau senuose jūrininkų barakuose. Netgi jam sukūrus šeimą, sovietų valdžia jam nepaskyrė buto Klaipėdoje iki pat 1970 metų, neišdavė specialios vizos, leidžiančios išlipti į kitos valstybės krantą. Visa Kudirkų šeimyna turėjo „grūstis“ vieno, bendrabučio tipo kambaryje. O ir paties S. Kudirkos darbas nebuvo malonus, išskyrus tuos momentus, kai išplaukus į atvirą jūrą, galėjo „legaliai“ klausytis užsienio radijo. S. Kudirka vadovybė nepasitikėjo, dėl jo „kompromituojančios“ praeities. S. Kudirka, pasakodamas savo šeimos istoriją, pats buvo sakęs, kad „Komunistai bet kurį turintį laisvės oro įkvėpusių artimųjų laikė potencialiu liaudies priešu, šnipu.“ Nuolat mėtomas iš laivo į laivą, nepatenkintas savo esama padėtimi, Kudirka pradėjo viešai kritikuoti šalies politinę veiklą. Klaipėdos KGB skyrius ir laivyno vadovybė jį perspėjo susilaikyti nuo tokių šnekų.
1970 metų lapkričio mėnesį S. Kudirka, dar to nežinodamas, išplaukė į paskutinį savo reisą su refrižeratorių plaukiančiąja baze „Tarybų Lietuva“. Laivo užduotis buvo paimti sužvejotą žuvį, o po 3–4 dienų laivo vadovybė gavo žinią, kad laive numatomas JAV ir SSRS žvejybinių organizacijų vadovų susitikimas. Dar prieš pat atvykimą į laivą įlipo ir sovietinė delegacija. Laivas, lapkričio 23-iosios rytą, penkių kilometrų atstumu nuo JAV, Masačusetso valstijos kranto, prisišvartavo prie pakrančių apsaugos katerio „Vigilant“. Amerikiečių delegacija, perėjus į sovietų laivą, šnekučiavosi iki pat sutemstant, tuo tarpu, JAV ir SSRS jūreiviai atskirti laivų bortų, stengėsi susišnekėti. Simas Kudirka buvo ne išimtis. Pagautas staigios minties, nutarė bėgti. Iš anksto buvo sutaręs su vienu iš JAV jūreivių, permesdamas cigarečių pakelį su laišku, prašančiu politinio prieglobsčio. Delegacijoms baigus susitikimą, S. Kudirka peršoko per bortą į amerikiečių laivą ir buvo saugiai paslėptas. Visgi, jam neleido čia pasilikti. „Tarybų Lietuva“ kapitonas pareikalavo grąžinti bėglį bei teigė, kad šis apvogė kapitono kajutę bei sudaužė radijo įrangą. Amerikiečiai įsileido į savo laivą sovietų jūreivius, bet patys gaudyme nedalyvavo. Kudirka pagautas, buvo žiauriai sumuštas, įvilktas į antklodę, surištas virve ir valtimi išgabentas į savo laivą jau kaip kalinys. Po trijų savaičių buvo įkalintas KGB rūmų vienutėje pusei metų, tardytas ir apkaltintas tėvynės išdavimu bei jos šmeižimu. Gavo dešimt metų sunkiųjų darbų lagerio. Kalėjo Pskovo, Mordovijos, Kučino stovyklose.
Po kelių dienų apie S. Kudirkos žygdarbį, „Amerikos Balso“ pastangomis, išgirdo visas platus laisvasis pasaulis, o kelioms savaitėms praėjus buvo vykdomi masiniai protestai Čikagoje, Bostone, Niujorke, siekiantys paleisti Simą Kudirką, žmonės buvo pasipiktinę amerikiečių laivyno vadovybės sprendimu grąžinti bėglį į priešo rankas. S. Kudirkos pavardė mirgėjo „The Washington Post“ „The New York Times“ ir kituose JAV laikraščiuose, prezidentas R. Nixon‘as buvo sukrėstas dėl šio atvejo, įsakė paruošti pataisas pabėgėlių įstatymui. Nuo pareigų savo noru nusišalino atsakingi asmenys, laivo kapitonas ir kontradmirolas įsakęs išduoti S. Kudirką sovietams. JAV lietuvių organizacijų nariai nuolat stengėsi palaikyti ryšius su JAV aukščiausiomis institucijomis, siųsti joms reikalavimus, kad S. Kudirkos klausimas būtų išspręstas tinkamai, jis pats – paleistas į laisvę. „Amerikos Balsas“ buvo pagrindinė platforma ne tik nušviečianti pagrindines su S. Kudirka susijusias žinias, bet ir pateikianti JAV lietuvių bendruomenės atstovų nuomonę. Reaguodami į šį įvykį, JAV lietuvių bendruomenės gruodžio 6-tą dieną paskelbė tautinio gedulo diena. Ir tik po nepilnų ketverių metų, į prezidento kėdę atsisėdus G. Ford‘ui, kuris palaikė gan šiltus santykius su lietuvių bendruomenėmis, JAV adiministracijos ir H. Kissinger‘io pastangomis S. Kudirka buvo paleistas į laisvę, įrodžius, kad jo mama buvo gimusi JAV teritorijoje, tad teisiškai ji gali atgauti JAV pilietybę.
1974 metais oficialiu leidimu į JAV iš Sovietų Sąjungos išleidus S. Kudirką su mama ir šeima, jie apsigyveno Niujorke, 1982 metais netoli Los Andželo. Amerikos lietuviams surinkus lėšų, buvęs jūreivis lankėsi jų bendruomenėse JAV, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, padėjo kitiems politiniams kaliniams, dalino interviu JAV žiniasklaidai ir radijui, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų Sąjungoje, apsilankė ir Australijos ir Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenėse. Amerikoje jis tapo vienu iš didžiausių lietuvių laisvės simbolių, jo istorija dar iki šiol yra privaloma JAV mokyklose, apie jį yra parašyta begalės biografinių knygų. Viena jų, A. Rukšėno „Gėdos diena“, privaloma perskaityti visiems būsimiems JAV jūreiviams, kad tokia skandalinga istorija daugiau niekada nepasikartotų. Apie S. Kudirką buvo sukurtas ir vaidybinis filmas „The Defection of Simas Kudirka“.
S. Kudirka 2000 m. tyliai sugrįžo į nepriklausomą Lietuvą, apsigyveno Pilviškiuose, Vilkaviškio rajone. Deja šiandienos Lietuvos visuomenė nelabai vertina ar prisimena šio žmogaus ir kitų politinio prieglobsčio prašančių žmonių įdėtą indėlį į Lietuvos istoriją. S. Kudirkai Prezidento Valdo Adamkaus įgaliojimu, 2008 metais suteiktas Vyčio Kryžiaus Ordino Komandoro Kryžius. Simas Kudirka Lietuvoje gyvena iki šiol.