Parengė Dalia Cidzikaitė
Žurnalo „Vytis“ istorija – tai ne tik vienos iš seniausių Amerikoje lietuviškų organizacijų „Lietuvos vyčiai“ (angl. The Knights of Lithuania) istorija. Joje atsispindi ir pirmosios lietuvių emigracinės bangos Amerikoje bei lietuvius emigrantus priglaudusios šalies – Jungtinių Amerikos Valstijų – istorija. 1915 m. pradėtas leisti kaip lietuvių jaunimui skirtas laikraštis, kurį vienu metu skaitė apie 5 000 skaitytojų, savo laiku turėjęs net spaustuvę Čikagoje ir rinktinės lietuvių literatūros knygynėlį, į 105-uosius metus įžengęs „Vytis“ neketina sustoti. Nors žurnalo prenumeratorių ir skaitytojų skaičius nepalyginamai mažesnis, nei organizacijos klestėjimo laikais, kas keturis mėnesius narių ir rėmėjų pastangomis išleidžiamas spalvotas žurnalas anglų kalba toliau pasakoja „Lietuos vyčių“ Amerikoje istoriją (http://knightsoflithuania.com/).
Ačiū informaciją apie leidinį ir pačią organizaciją surinkusiems „Lietuvos vyčių“ garbės nariui, dabartiniam „Vytis-The Knight“ redaktoriui Robertui A. Martinui, jaunesniajam ir „Lietuvos vyčių“ garbės narei, Centro valdybos pirmininkei ir ryšių su visuomene komiteto pirmininkei Reginai Juškaitei-Švobienei.
Romos katalikų jaunimo organizacija „Lietuvos vyčiai“, viena iš seniausių lietuvių organizacijų JAV, buvo įsteigta 1913 m. balandžio 27 d. Lorense, Masačiusetse (Lawrence, Massachusetts). Organizacijos steigėjas Mykolas Norkūnas ir vienas iš Norkūno šalininkų, laikraščio „Draugas“ pirmasis redaktorius kun. Antanas Kaupas nutarė organizaciją pavadinti „Lietuvos sakalai“. Naujos jaunimo organizacijos globėju pasirinktas Lietuvos globėjas šv. Kazimieras. Lietuvių spaudoje pranešus apie steigiamąjį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, Norkūnas sulaukė gausių palankių atsiliepimų iš kunigų, vargonininkų ir studentų.
Dėl oficialaus organizacijos pripažinimo kreiptasi į centrinę organizaciją – Amerikos lietuvių katalikų federaciją (ALKF). Savo idėją kunigas Norkūnas pristatė 1913 m. Pitsburge, Pensilvanijoje (Pittsburgh, PA) vykusiame ALKF kongrese.
Organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Lietuvos vyčius“, organizacijos globėju patvirtintas šv. Kazimieras, „Dievui ir Tėvynei“ tapo organizacijos šūkiu. Taip pat patvirtintas „Lietuvos vyčių“ simbolis: jojantis raitelis su iškeltu kardu, virš kardo esantis kryžius simbolizuoja „Vyčių“ idealą – Jėzų Kristų. Organizacijos ženklas užpatentuotas Norkūno vardu.
Pirmieji leidybos metai
Trečiame metiniame „Lietuvos vyčių“ seime, vykusiame 1915 m. liepos 1–2 d. Šv. Jurgio parapijoje, Čikagoje (Chicago, Illinois), pranešta, kad nuo organizacijos įsteigimo narių skaičius išaugo iki 30 kuopų su 3 000 narių. Suorganizuota daug vakarų su vaidinimais, koncertais, paskaitomis apie organizaciją ir kitomis temomis. Buvo steigiamos lituanistinės mokyklos, rengiamos tautinio meno parodos, ruošiamos išvykos į muziejus, kultūrines įstaigas. Dauguma lietuvių iš savo gimtojo krašto atvyko, nežinodami „anei druko anei rašto“, todėl mokyklos, vakariniai kursai, įvairios iškylos ne vienam norinčiam prasilavinti lietuviui suteikė tokią progą.
Organizacijai augant, nebuvo galima apsieiti be savo leidinio, todėl šiame seime buvo nutarta įsteigti „Vytį“. Entuziazmo kupini seimo atstovai surinko 50 JAV dol. leidiniui išleisti ir jam paremti. 1915 m. spalio 21 d. išleistas oficialus „Lietuvos vyčių“ žurnalas „Vytis“ (adresu 731 West 18th St., Chicago, IL). Leidinys buvo 24 puslapių, 6,5 x 9,5 colių dydžio. Pirmieji redaktoriai buvo dr. Aleksandras M. Račkus ir prof. Kazys Pakštas, pirmasis administracijos vadovas – Leonardas Šimutis, vėliau redagavęs „Draugą“. Pirmasis „Vyties“ numeris pasaulį išvydo geltonais viršeliais su dailininko Izidoriaus Ilekio piešiniu. Leidinys buvo nedidukas, bet vis dėlto graži pradžia lietuvių katalikiškos spaudos pasaulyje. Prie naujo leidinio greit susispietė visi anuometiniai jauni rašytojai, prisidėdami savo poezija, proza, paskaitomis. Tais pačiais metais buvo priimtas oficialus „Vyčių“ himnas, kuriam muziką parašė kompozitorius Aleksandras Aleksis (Aleksandravičius), žodžius – organizacijos garbės narys kun. dr. Motiejus Gustaitis. Leidinyje taip pat buvo spausdinami pastatyti vaidinimai ir muzikiniai spektakliai.
1916 m. seimo metu nubalsuota „Vytį“ leisti kas savaitę ir įsteigti savo spaustuvę. Deja, kilus Pirmajam pasauliniam karui, šie nutarimai nebuvo įgyvendinti. Tuo metu „Lietuvos vyčiai“ daugiausiai dirbo padėdami lietuviams, nukentėjusiems nuo karo, ir pabėgusiems į Rusiją šelpti. Maždaug tuo metu kuopose kilo nesutarimų dėl spaustuvės vietos. 1917 m. per organizacijos penkmečio seimą, kuris įvyko liepos 23–27 d. Brukline (Brooklyn, NY), pranešta, kad „Vyties“ išleidžiama net 4 000 egzempliorių. Jo formatas – 7 7/8 x 11 colių.
1918 m. seimo delegatai nutarė spaustuvę įsteigti ne Vilks Baryje (Wilkes-Barre, PA), bet Pitsburge, PA, kur vyčiai buvo aktyvesni. Sudarytas komitetas, turėjęs įgyvendinti centro valdybos nutarimą. Savos spaustuvės įsteigimą turėjo paspartinti po suvažiavimo suorganizuotas „Vyties“ redaktoriaus apsilankymas kuopose aukų rinkimo sumetimais. Tais metais organizacijos gyvenimą pradėjo paįvairinti nauji balsai iš Lietuvos. Leidinyje pradėjo bendradarbiauti poetas Vincas Mykolaitis-Putinas, kiti to meto Lietuvos rašytojai. Tarp jų buvo Pranciškus Juras, L. Šilelis (Leonardo Šimučio slapyvardis), Aleksandras Aleksandravičius (vėliau Aleksis). 1919 m. rugpjūčio 12–14 d. Pitsburge vykusiame septintame metiniame seime paskirtos trys premijos (po 10 JAV dol.) už geriausius „Vytyje“ paskelbtus straipsnius apie fizinį auklėjimą, meną ir kun. Antano Juškos biografiją. 1920 m. „Vytyje“ įvestas skyrius „Jaunimas Lietuvoj“.
Savos spaustuvės įsigijimas
1921 m. liepos 5–7 d. metinį suvažiavimą suorganizavo Čikagos „Vyčių“ apskritis-apygarda. Jame ilgai svarstytas spaustuvės steigimo klausimus, nuspręsta išrinkti komitetą, kuris turėtų galutinai nuspręsti dėl spaustuvės steigimo. Rugsėjo 15 d., istorinę „Lietuvos vyčiams“ dieną, už 10 000 JAV dol. buvo nupirkta Žemaičio ir Pajausko spaustuvė Čikagoje (4736 South Wood St.). Spaustuvės fonde tuo metu organizacija turėjo 2 000 JAV dol., todėl komitetas ir Centro valdyba nutarė reikalingą sumą surinkti kaip aukas ir paskolą. „Lietuvos vyčiai“ žinią apie savos spaustuvės įsigijimą sutiko su dideliu džiaugsmu. Per tris mėnesius kuopose surinkta 3 000 JAV dol. Likusi suma padalinta kuopoms pagal jose esančių narių skaičių.
Tais pačiais metais „Vytyje“ buvo įvestas sporto ir jaunamečių skyriai. Vedamajame redakcija pabrėžė, kad pastarasis skyrius bus „jūsų jaunamečiai vadas, rodąs kelią didelėn šeimynon, kurioje nėra pavojaus nei tikėjimo, nei tautybės atžvilgiais“. Skyrius bus „jūsų veidrodis, kuriame matysite savo veikimą; jis taip pat bus tiltas per platųjį okeaną, jungiąs su vienmečiais broliukais ir seselėmis Lietuvoj“.
1924 m. rugpjūčio 26–28 d. Homstede (Homestead, PA) seime nutarta naujos „Vyčių“ spaustuvės patalpose atidaryti rinktinės lietuvių literatūros knygynėlį ir sudaryti revizijos komisiją, kuri kas tris mėnesius tikrintų spaustuvės finansus. 1925 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. Šv. Petro lietuvių parapijoje, Bostone, MA, vykusiame seime priimtas pasiūlymas „Vyties“ bendradarbių paprašyti daugiau straipsnių apie Lietuvos ir lietuvių tautos istoriją.
1927 m. birželio 7–9 d. Elizabete (Elizabeth, NJ) vykusiame sukaktuviniame 15 metų seime nuspręsta suorganizuoti ekskursiją į Lietuvą ir nuvežti gen. Silvestrui Žukauskui auksinį kardą. Kardui nupirkti išrinkta komisija. Ši gen. Žukausko dovana „Lietuvos vyčiams“ kainavo daugiau kaip 1 000 JAV dol. Kardas generolui įteiktas per lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ jubiliejinio kongreso dainų šventę, kuri vyko Kaune 1927 m. liepos 4 d.
1928 m. seimas vyko rugpjūčio 21–23 d. Čikagoje. Centro valdyba pranešė, kad nors organizacijos narių skaičius išaugo, jos pečius sunkiai prislėgė spaustuvės išlaikymas. Narystės mokesčių neužteko laikraščiui leisti, todėl reikėjo skolintis iš spaustuvės fondo. Be to, reikėjo grąžinti iš skyrių ir pavienių narių paimtas paskolas. Seime patvirtinti nutarimai „Vytyje“ skelbti daugiau žinių iš kuopų bei apygardų-apskričių veiklos ir įsteigti „Lietuvos vyčių fondą“. Tais pačiais metais į „Lietuvos vyčius“ įstojo 500 naujų narių.
1929 m. seime, vykusiame rugpjūčio 5–7 d. Klivlande (Cleveland, OH), pranešta, kad spaustuvės apyvarta siekia 9 000 JAV dol. Nupirkta nauja teksto rinkimo mašina intertipas. 1930 m. Kenošoje (Kenosha, WI) vykusiame seime pranešta, kad organizacija už „Vyties“ spausdinimą skolinga 6 000 JAV dol. privatiems asmenims ir bendrovėms ir 1 325 JAV dol. pačiai spaustuvei. Nutarta pradėti „Vytyje“ skelbti informaciją anglų kalba apie Lietuvą, sporto žinias, humorą, korespondenciją, jei jos parūpins kuopos. Visa kita bus lietuvių kalba.
1931 m. buvo sunkūs metai. Narių skaičius nukrito iki 1 854, net 25 proc. jų nebuvo sumokėję metinio nario mokesčio. Prie nelengvos finansinės padėties prisidėjo spaustuvės ir „Vyties“ leidybos išlaidos. Todėl Centro valdyba buvo priversta sumažinti laikraščio egzempliorių ir puslapių skaičių. Bet, nepaisant tokios sudėtingos finansinės padėties, nariai neprarado vilties. Rugpjūčio 18–20 d. Brukline vykusiame seime priimtas nutarimas, kad Centro valdyba įpareigojama ištirti spaustuvės naudą organizacijai ir apie tai pranešti kitame suvažiavime.
Nuo savaitinio laikraščio iki mėnesinio žurnalo
1932 m. 20 metų jubiliejinis seimas vyko rugpjūčio 16–18 d. Pietų Bostone (South Boston, MA). Seimo metu pranešta, kad organizacijos finansinė padėtis nepagerėjo, be to, ją ir toliau slėgė spaustuvės įsigijimo skola. Dėtos pastangos, prašant kuopų paaukoti bent po 10 dol. naštai palengvinti, nebuvo sėkmingos, nes nedarbo lygis krašte vis dar buvo aukštas. Dauguma narių nepajėgė net nario mokesčio susimokėti. Kuopos traukėsi, veikla silpnėjo. Buvo nutarta, kad nuo Naujųjų metų „Vytis“ bus leidžiamas kartą per mėnesį.
1934 m. rugpjūčio 7–9 d. Niujorke (New York, NY) vykusiame seime nuskambėję pranešimai ir vėl nebuvo džiuginantys. Dėl nedarbo dauguma narių laiku nesumokėjo nario mokesčio, spaustuvei už „Vytį“ sumokėta tik dalis leidybos išlaidų. 1935 m. rugpjūčio 13–15 d. Hartforde, CT vykusio seimo metu pranešta, kad atgaivintos kelios kuopos ir apygardos. Nutarta „Vytyje“ skelbti kuo daugiau straipsnių lietuviu kalba, įvesti beletristikos, knygų recenzijų, sunkiau suprantamų lietuviškų žodžių aiškinimo skyrius.
1943 m. dėl Antrojo pasaulinio karo metinis „Lietuvos vyčių“ seimas neįvyko. Todėl rugpjūčio 14–15 d. Niuarke (Newark, NJ) buvo sušaukta tik centro valdybos ir arčiau esančių kuopų be apygardų valdybų konferencija. Šie metai taip pat buvo sunkūs, karas vis dar retino narių gretas. Konferencijos didžiausias rūpestis buvo rasti būdus organizacijos iždui papildyti. Visi suprato, kad, sustojus „Vyčiui“, sustotų ir organizacijos veikla. Todėl spaustuvės direktoriai buvo priversti spaustuvę uždaryti, o leidiniui pradėta ieškoti naujos spaustuvės. Laikinai „Vytį“ spausdinti sutiko laikraščio „Darbininkas“ spaustuvė. Visa redakcija ir inventorius buvo perkelti į Bostoną. Tik redaktorius liko Čikagoje. Tų metų gegužės „Vyties“ ketvirtas numeris išėjo iš „Darbininko“ spaustuvės – lietuviškesnis, be menkaverčių straipsnių, su reikšmingomis nuotraukomis, turtingesnio turinio.
Konferencija priėmė šiuos nutarimus: toliau ieškoti „Vyties“ leidėjų ir rėmėjų; kiekvienas į karą neišėjęs narys prašomas į savo kuopą pakviesti bent vieną naują narį, o nariams, šiuo metu atliekantiems karo tarnybą, rašyti laiškus, palaikant juose vyčių dvasią, apie juos rašyti spaudoje. Sužeistiesiems siųsti „Vytį“ ir kitus lietuviškus laikraščius bei knygas; už kare žuvusius užsakyti šv. Mišias; aplankyti jų tėvus, gimines, pareikšti jiems užuojautą. Tais metais JAV kariuomenės daliniuose tarnavo daugiau nei 700 vyčių.
1944 m. rugsėjo 23–24 d. Niujorke vykusiame seime pranešta, kad „Vyties“ leidybos reikalai pakrypo į gerąją pusę. Nors karo metu viskas dvigubai pabrango, bet į pagalbos šauksmą atsiliepė kuopos, apygardos, organizacijos veteranai. Praeitoje konferencijoje iškelta mintis ieškoti „Vyčiui“ garbės leidėjų rado pritarimą tarp vyčių. Prie pagerėjusių finansų prisidėjo ir gauti skelbimai. Daug laiko skirta susirašinėjimui su nariais JAV kariuomenėje ir „Vytyje“ vedamam skyriui „Service Members Letter Box“ (Kareivių pašto dėžutė). Suvažiavime svarbiausias klausimas buvo uždaryta spaustuvė Čikagoje. Po pranešimų nuspręsta, kad nuomą už spaustuvę už visus metus sumokės pavieniai organizacijos nariai, kuopos ir apygardos.
1945 m. seimas vyko rugsėjo 21–23 d. Sisero (Cicero, IL). „Vyties“ leidybai paremti buvo suorganizuota loterija, o Pietų Bostone įvyko pokylis. Išleisti trys didesnės apimties „Vyties“ numeriai. Spaudos išlaidas apmokėjo kelios apygardos ir pinigai, gauti už skelbimus. Prie „Vyties“ išlaikymo prisidėjo ir nariai. Suvažiavime galutinai nuspręsta spaustuvę parduoti. „Vytyje“ buvo paskelbta informacija apie su visu inventoriumi parduodamą spaustuvę, pirmenybę teikiant organizacijos nariams. Neatsiradus pirkėjui, ji bus parduota dalimis iš varžytinių. Spaustuvę nupirko viena lietuvių spaustuvė Čikagoje.
Atsiranda skyriai anglų kalba
1946 m. rugsėjo 20–22 d. Vorčesteryje (Worcester, MA) vykusio seimo metu nutarta, kad „Vyties“ redakcija turi gerinti leidinio turinį, skelbti daugiau trumpų, jaunimui įdomių straipsnių, lietuviškų liaudies dainų, populiarių amerikiečių dainų, toliau leisti sporto, humoro skyrius, dėti daugiau nuotraukų iš kuopų ir apygardų veiklos. 1948 m. rugsėjo 10–12 d. Detroite, MI, vykusiame seime nuskambėjo pagyrimas „Vyčiui“ už ypač įdomius straipsnius. Nuo Naujųjų metų nuspręsta leidinyje turėti skyrius lietuvių ir anglų kalbomis. Taip pat nutarta, kad kuopų susirinkimuose bent trečdalis valandos turėtų būti skirta diskusijoms apie „Vytyje“ paskelbtus straipsnius.
1949 m. rugsėjo 9–11 d. Elizabete vykusiame seime nuspręsta „Vytyje“ skelbti kalendorių „K of L Calendar“, kuriame kas mėnesį būtų pranešama apie numatytus renginius ir vakarus. 1952 m. seime, vykusiame rugsėjo 15–19 d. Deitone (Dayton, OH), nutarta, kad apygardos išrinktų po korespondentą, kuris teiktų žurnalui žinių ne tik apie apygardos, bet ir jai priklausančių kuopų veiklą.
1954 m. „Vyties“ spausdinimas iš Bostono perkeliamas į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų spaustuvę Putname, CT. Sudaryta redakcijos patariamoji komisija. 1956 m. „Vytyje“ įvestas skyrius „Mergaičių pasaulis“. 1961 m. leidinio spausdinimas perkeltas į „ViVi“ spaustuvę Čikagoje. Techniniu požiūriu leidinys nukentėjo, nes spaustuvininkas tik perfotografuodavo mašinėle surinktus straipsnius. 1962 m. „Lietuvos vyčių“ kuopose buvo 1 800 narių.
„Vytis“ po 1990-ųjų
Per visą gyvavimo laikotarpį „Vyties“ pagrindinis uždavinys buvo informuoti organizacijos narius apie įvykius JAV, Lietuvoje, lietuviškuose telkiniuose. Tai buvo būdas naujus emigrantus iš Lietuvos sudominti lietuvybe, lietuvių kalba bei papročiais ir skatinti juos tuos papročius išlaikyti. Leidinys taip pat buvo būdas supažindinti narius su tuo, kas vyksta Vašingtone (Washington, DC), siekiant, kad JAV nepripažintų Baltijos kraštų atidavimo Sovietų Sąjungai. Buvo rašomi straipsniai, siunčiami laiškai JAV senatoriams ir Kongreso nariams, prašant pagalbos dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos neteisėtos okupacijos.
Leidinio turinys keitėsi tarp 1988 ir 1990 m. ir Lietuvai iškovojus nepriklausomybę. Daugiau dėmesio pradėta skirta įvykiams Lietuvoje. Organizacijos nariai buvo vėl raginami rašyti laiškus savo Kongreso nariams, senatoriams ir JAV prezidentui, prašant Lietuvai laisvės. Jie taip pat buvo raginami dalyvauti demonstracijose ir renginiuose savo bendruomenėse ir Vašingtone. „Vytyje“ buvo rašoma apie šalpą Lietuvai per naują organizacijos padalinį „Aid to Lithuania, Inc.“, kuris buvo įsteigtas 1990 m. Pitsburge vykusiame seime. 1998 m. spaustuvėje adresu: 2641 W. 45th Place, Chicago, IL, „Vyties“ išėjo 2 641, 2003 m. – 2 380, o 2013 m. – 1 400 numerių.
Nuo laikraščio įsteigimo 1915 m. leidinį redagavo 35 redaktoriai. Nuo 1942 iki 1946 m. jį redagavo Ignas Sakalas. Organizacijos auksinio jubiliejaus proga 1965 m. jis parašė ir išleido knygą Lietuvos Vyčiai Amerikoje: katalikiškojo jaunimo organizacijos penkiasdešimties metų veikimo žymesni bruožai.
Ilgus metus dauguma straipsnių „Vytyje“ buvo lietuvių kalba. Šiandien visi straipsniai ir žinios yra anglų kalba. Retkarčiais paskelbiami sveikinimai vyčiams ar eilėraščiai lietuvių kalba. Straipsniai ir žinios spausdinami redaktoriaus ar redaktorės nuožiūra. Nuo 2009 m. žurnalą „Vytis“ redaguoja organizacijos garbės narys Robertas A. Martinas, jaunesnysis.
Iš pradžių leidinys išėjo kas du mėnesiai. 1993 m. žurnalas leistas kas mėnesį – nuo lapkričio iki birželio. Liepą-rugpjūtį ir rugsėjį-spalį išėjo po vieną numerį. Išaugus spausdinimo išlaidoms, nuo 2016 m. „Vytis“ leidžiamas keturis kartus per metus, įskaitant numerį, skirtą metiniam narių suvažiavimui.
Leidinyje rašė „Lietuvos vyčių“ kuopos, apygardų ir centro valdybos nariai, dvasios vadas ir kiti. Rašyta apie kultūrinę veiklą, teatrą, koncertus, sportą, organizacinius reikalus kuopose, apygardose, istoriją ir bendromis temomis, kurios domino skaitytojus. Tiesa, buvo panaikintas vienu metu „Vytyje“ ėjęs skyrius „Šurum-burum“, kuriame buvo skelbiami asmenis pašiepiantys ir užgaulūs tekstai. Laikraštyje netrūko straipsnių kultūrinėmis temomis, tekstų, skatinančių Amerikos lietuvių jaunimą stoti į „Lietuvos vyčių“ organizaciją.
Šių dienų „Vytyje“ rašoma apie kuopų ir apygardų susirinkimus, išvykas, šventes, skelbiami mirties pranešimai, žinios iš Lietuvos, rašymo konkurso laimėtojų rašiniai, giesmės, dainos, muzika ir natos, parapijų šventės, būsimų renginių kalendorius. Skelbiami straipsniai, gauti iš kitų organizacijų, daug informacijos yra apie įvykius Lietuvoje, naujus tėvynės iššūkius ir pasiekimus. Skelbiama informacija ir atsišaukimai, gauti iš Joint Baltic American National Committee, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, LR Prezidentūros, taip pat sveikinimai, proginiai dvasininkų kreipimaisi. Žurnale yra ir lietuviškos virtuvės skyrius. „Vytyje“ dėmesio sulaukia lietuviškas paveldas ir kultūra. Nariai raginami organizuoti lietuviškus renginius savo telkiniuose, o, nesant galimybei, prašomi paremti tokias šventes ir renginius kaip šokių ir dainų šventės, religiniai jubiliejai ir pan.
Metinė žurnalo prenumerata yra įskaičiuota į „Lietuvos vyčių“ narystę. „Vytį“ galima užsiprenumeruoti ir privačiai, net ir nesant organizacijos nariu. Žurnalo metinės prenumeratos kaina JAV – 40 JAV dol., vieno numerio – 7,50 JAV dol.; užsienyje – 45 JAV dol., vieno numerio – 10 JAV dol. Šiandien „Vytį“ prenumeruoja 20 prenumeratorių. Tik nariai ir prenumeratoriai žurnalą gali skaityti internete. „Vytį“ galima užsiprenumeruoti internetu adresu koflvytis@sbcglobal.net. Esant pageidavimui, „Vytį“ galima skaityti el. formatu. Popierinis žurnalas siunčiamas paštu.
Leidinio išvaizda keitėsi su laiku. Daug kas priklausė ir nuo redaktorių nuomonės ir kūrybingumo. Ilgus metus „Vytis“ buvo juodai baltas. Po kiek laiko atsirado spalvotas viršelis su juodai baltomis nuotraukomis. Šiandien visas žurnalas yra spalvotas. Puslapių skaičius keitėsi priklausomai nuo turimo biudžeto ir finansinių galimybių. Didžiausiu spausdintu numeriu išlieka visuotinio narių suvažiavimo leidinys, kuris siekia iki 75 puslapių. Kiti numeriai paprastai būna iki 36 puslapių. Didžiausias skaitytojų skaičius buvo apie 5 000. Dabar „Vytį“ skaito apie 1 000 skaitytojų.
Žurnalą finansiškai remia „Lietuvos vyčiai“, pavieniai skaitytojai bei rėmėjai. Pritrūkus pinigų, leidybos išlaidas keletą kartų padengė organizacijos padalinys „Lietuvos vyčių fondas“. „Vytį“ padeda išlaikyti ir toliau jį leisti jame skelbiami proginiai sveikinimai ir aukos, gautos per metinį narių suvažiavimą. Šiuo metu „Vytis“ spausdinamas „Russ‘ Print Shop“ Hebrone, Indijanoje. Leidinys išsiunčiamas iš Valparaiso, IN.
Suskaitmenintus „Vyties“ numerius nuo 1915 m. iki 1948 m. imtinai galima rasti svetainėje epaveldas.lt: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004200607.
Šaltiniai:
Ignas Sakalas, Lietuvos Vyčiai Amerikoje: katalikiškojo jaunimo organizacijos penkiasdešimties metų veikimo žymesnieji bruožai, Chicago, Ill: 1965.
William Wolkovich-Valkavičius, Lithunaian Fraternalism: Seventy-Five Years of U.S. Knights of Lithuania, Brooklyn, N. Y.: 1988.