Parengė Arida Riaubienė
DULR akademinio skyriaus organizuotų Užsienio lietuvių studijų dalyviai. Nuotrauka, išspausdinta laikraštyje „Studentų dienos“, 1937, kovo 20, nr. 1, p. 7.
1932 vasario 7 d. Kaune buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (toliau – DULR). Draugija palaikė ryšius su užsienio lietuviais, skleidė tautines idėjas, finansavo gyvenamųjų namų lietuviams emigrantams statybą Buenos Airėse, Rygoje, Aknystoje, padėjo išlaikyti lietuviškas mokyklas ir kt.[1] Tų pačių metų gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo įsteigtas DULR akademinis skyrius, kuris aktyviai prisidėjo puoselėjant ir išsaugant lietuvybę už Lietuvos ribų. Pirmaisiais veiklos metais, t. y. 1933, DULR akademiniame skyriuje buvo 18 narių[2], po metų –16[3], 1935 – 21[4], 1936 – 44[5] nariai, 1937 – 82[6]. Minėtinos akademinio skyriaus veiklos kryptys – ryšių su užsienio lietuvių organizacijomis ir atskirais asmenimis užmezgimas ir palaikymas, užsienio lietuvių spaudos stebėjimas.
Jau pirmaisiais DULR akademinio skyriaus veiklos metais ypač daug dėmesio buvo skiriama susirašinėjimui su užsienio lietuviais. Siekiant plėsti susirašinėjimo apimtis,1934 m. visų Lietuvos regionų pradinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, įvairių organizacijų atstovai buvo prašomi DULR akademiniam skyriui pateikti norinčių susirašinėti mokinių skaičių[7]. Po metų DULR akademinis skyrius kreipėsi į tarpukario Lietuvos mokyklų vadovybes prašydamas leisti moksleiviams susirašinėti su bendraamžiais užsienyje, ragino susirašinėjimą skatinti ir globoti[8]. Rekomenduota susirašinėti su panašaus amžiaus, išsilavinimo, pažiūrų ir profesijų žmonėmis. DULR akademinis skyrius svarbesnėms užsienio lietuvių organizacijoms ir mokykloms buvo išsiuntęs raštus su prašymu atsiųsti adresų[9]. Anot „Lietuvos aido“, didelį susidomėjimą parodė Šv. Pranciškaus Akademija Pitsburge prie Šv. Pranciškaus Seserų kongregacijos[10]. 1937 m. DULR akademinis skyrius iš JAV aukštųjų mokyklų vadovybės gavo raštą, kuriame buvo prašoma atsiųsti Lietuvos moksleivių adresų[11]. Siekiant palaikyti ir plėsti susirašinėjimą su užsienio lietuvių kolonijomis, iš VDU studentų buvo skiriami žmonės, kurie rūpinosi šiais reikalais[12]. Susirašinėjant buvo siūloma keistis fotografijų albumais. Dar 1934 m. Lietuvos fotomėgėjų sąjungos susirinkime profesorius Steponas Kolupaila pasiūlė pagaminti užsienio lietuviams albumų su įvairių Lietuvos vietovių vaizdais ir jų aprašymais[13]. „Rytas“ rašė, kad „gautieji mokyklų albomai su žymiųjų vietų vaizdais ir jų aprašymais arba net augalų iš tų kraštų, kuriuos retas kas matęs – būtų didelis suįdominimas mokomuoju dalyku“[14]. Buvo pabrėžiama, kad mokykloms dovanoti albumai galėtų sudaryti atskiras kolekcijas, kurios padėtų plėsti moksleivių geografijos ir istorijos žinias. Skatinant susirašinėjimą, akademinio skyriaus iniciatyva buvo skaitomi referatai[15], organizuojami „laiškų konkursai“[16]. Buvo planuojama apdovanoti daugiausia laiškų parašiusius ar gavusius moksleivius, studentus[17].
Periodinėje spaudoje akcentuota tai, kad akademinei bendruomenei susirašinėjimas galėtų padėti renkant medžiagą diplominiam darbui ar rengiantis seminarui. Susirašinėjimas buvo propaguojamas ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp mokytojų, gydytojų, teisininkų, kitų profesijų atstovų. „Menininkams, dailininkams, dainininkams yra gera proga pasiekti savo turimais paveikslais, dainomis, kompozicijomis su užjūrio ir kitų kraštų lietuvių atitinkamomis organizacijomis ir atskirais kūrėjais“, – 1935 m. rašė dienraštis „Rytas“ [18]. Susirašinėjime įžvelgiama ir finansinė nauda – perkant pašto ženklus buvo remiamas Lietuvos paštas. Pavyzdžiui, DULR akademinis skyrius suskaičiavo, kad 1936 m. buvo nupirkta pašto ženklų už 24 tūkstančius litų[19]. Susirašinėjimas ypač suaktyvėdavo didžiųjų švenčių proga, vasaros atostogų metu. 1936 m. gruodį surengtame kalėdiniame renginyje užsienio lietuvių studentus buvo nutarta sveikinti knygų leidybos ir prekybos kooperacinės bendrovės „Spaudos fondas“ išleistais reprezentaciniais atvirukais[20].
DULR akademinis skyrius tarpininkaudavo į užsienį nemokamai persiunčiant Lietuvos jaunimo korespondenciją[21]. Tačiau neretai laiškus užsienio lietuviams perduodavo Lietuvoje apsilankę užsienio svečiai. Pavyzdžiui, 1935 m. gruodį pluoštą Lietuvos vaikų laiškų Čikagos pradinėms mokykloms nuvežė muziejininkas, numizmatas Aleksandras Mykolas Račkus[22].
Palaikydamas tautiškumą ir stiprindamas lietuvybę tarp užsienio lietuvių, DULR akademinis skyrius rūpinosi lietuviškos spaudos sklaida užsienyje. VDU buvo sudarytos spaudos ir propagandos sekcijos.
Spaudos sekcija, kuriai vadovavo studentas Jonas Širvaitis, turėjo stebėti užsienio lietuvių periodinę ir neperiodinę spaudą, rengti pranešimus Lietuvoje leidžiamai periodinei spaudai. Siekiant propaguoti lietuviškas knygas, užsienio lietuvių periodiniams leidiniams buvo siunčiama informacija apie naujus leidinius, supažindinama su jų recenzijomis. Dienraštis „Rytas“ 1936 m. rašė, kad „tolimų provincijų tautiečiai yra nustebinti mūsų išleistų knygų gausumu ir grožiu. DULR jau gavo iš jų ir naujų knygų užsakymų“[23]. Reikšmingas įvykis populiarinant užsienio spaudą buvo 1935 m. DULR akademinio skyriaus iniciatyva VDU atidaryta užsienio lietuvių periodinių leidinių skaitykla[24].
VDU patalpose užsienio lietuviams renkamai spaudai buvo įrengta speciali dėžė su užrašu: „Aukokite laikraščius, knygas, žurnalus Lietuvos išeiviams“[25]. Matyt, spaudinių mažai buvo aukojama, nes 1934 m. laikraštis „Akademikas“ išreiškė apgailestavimą, kad knygų niekas nemeta į dėžę, nors „[…] tūlo net pelėja knygos namie“[26]. Svarbiausių Lietuvos knygų leidyklų vadovai per radiją transliuojamų populiarių paskaitų cikle nagrinėjo klausimus, susijusius su lietuviškos knygos sklaida užsienyje. Pavyzdžiui, 1937 m. vasarį Spaudos fondo“ pirmininkas Balys Žygelis skaitė paskaitą „Lietuviška knyga – pasaulio lietuviams“ [27].
Tačiau priemonių lietuviškos spaudos sklaidai greičiausiai buvo per mažai. Lietuvoje leidžiamuose periodiniuose leidiniuose buvo reiškiamas susirūpinimas, kad užsienio spauda pateikia mažai objektyvių žinių apie Lietuvą. Spaudoje neretai pasirodydavo straipsnių, kuriuose analizuota, kodėl lietuviškos knygos taip menkai skaitomos užsienio lietuvių. Anot „Lietuvos aido“, tai, kad informacija apie knygas nepasiekia užsienio periodinių leidinių, lemia keletas priežasčių – knygų leidėjai nereklamuoja leidinių užsienio lietuvių spaudoje, tarp užsienio lietuvių nėra žmonių, galinčių platinti spaudinius. Manyta, kad leidėjai bent po vieną knygos egzempliorių turėtų nusiųsti didesnį tiražą turinčių lietuvių laikraščių redakcijoms[28].
Be DULR spaudos sekcijos, aktyviai dirbo ir propagandos sekcija. DULR Akademinio skyriaus propagandos sekcijos pagrindinės veiklos kryptys buvo rašyti užsienio spaudai pranešimus apie akademinio skyriaus darbus, organizuoti referatų apie užsienio lietuvius skaitymą, kviesti lektorius skaityti paskaitas, užmegzti ryšius su į Lietuvą atvykstančiais žymesniais užsienio lietuvių visuomenės veikėjais[29]. Jau 1933 metais akademinio skyriaus nariai VDU auditorijose skaitė referatus – „Prūsija ir Prūsijos lietuviai“ (stud. K. Lisauskaitė), „Pietų Amerika ir Pietų Amerikos lietuviai“ (stud. J. Širvaitis), „Latvija ir Latvijos lietuviai“ (stud. J. Čiuberkis) ir kt.[30]
[1] Eidintas, A. Draugija užsienio lietuviams remti. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 130.
[2] Vytauto Didžiojo universiteto kalendorius 1933 metams. Kaunas: „Spaudos fondo“ leidinys, 1933, p. 39; Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927. II. 16 – 1932. IX. 1) apyskaita. Kaunas: [Vytauto Didžiojo universitetas], 1933, p. 404.
[3] Vytauto Didžiojo universiteto kalendorius 1934 metams. Kaunas: „Spaudos fondo“ leidinys, 1934, p. 39.
[4] Vytauto Didžiojo universiteto 1935 m. pavasario semestro kalendorius. Kaunas: V. D. U. kanceliarijos leidinys, 1935, p. 311.
[5] Vytauto Didžiojo universiteto 1936 m. pavasario semestro kalendorius. Kaunas: V. D. U. kanceliarijos leidinys, 1936, p. 204.
[6] Vytauto Didžiojo universiteto 1937 m. pavasario semestro kalendorius. Kaunas: V. D. U. kanceliarijos leidinys, 1937, p. 204.
[7] Bus tampriau bendradarbiaujama su užsienio lietuvių jaunimu. Rytas, 1934, lapkr. 26, nr. 270, p. 7.
[8] Akademinio DULR atsišaukimas susirašinėjimo su užsienio lietuviais reikalu. Lietuvos aidas (toliau – LA), 1935, geg. 10, nr. 107, p. 7.
[9] Jaunimo susirašinėjimas plečiasi. Rytas, 1935, vas. 19, nr. 41, p. 8.
[10] Plečiamas jaunimo susirašinėjimas. LA, 1935, vas. 14, nr. 38, p. 7.
[11] Savanoriams kūrėjams. XX amžius, 1937, vas. 13, nr. 36, p. 12.
[12] Akademinio DULR susirašinėjimo atstovai. Rytas, 1935, birž. 4, nr. 126, p. 6.
[13] Gražus sumanymas. Rytas, 1934, lapkr. 26, nr. 270, p. 7.
[14] M. R. susirašinėkime su užsienio lietuviais. Rytas, 1935, geg. 10, nr. 106, p. 2.
[15] Akademinio DULR susirinkimas. LA, 1935, vas. 1, nr. 27, p. 9.
[16] Laiškų konkursas užsienio lietuviams. Rytas, 1935, gruod. 16, nr. 288, p. 7.
[17] Ten pat.
[18] M. R. susirašinėkime su užsienio lietuviais. Rytas, 1935, geg. 10, nr. 106, p. 2.
[19] Pašto ženklų už 24.000 litų. Rytas, 1936, geg. 15, nr. 111, p. 7.
[20] Kalėdinės iškilmės užsienio lietuvių studijose. XX amžius, 1936, gruod. 12, nr. 145, p. 6.
[21] Sveikinimai užsienio lietuviams. LA, 1937, vas. 18, nr. 77, p. 5.
[22] Dr. A. Račkus vežasi daug laiškų Čikagos lietuviams. Rytas, 1935, gruod. 4, nr. 278, p. 5.
[23] Lietuviškąją knygą populiarizuoja. Rytas, 1936, geg. 16, nr. 112, p. 8.
[24] Akad. DULR atidaro užs. liet. laikraščių skaityklą. Rytas, 1935, kovo 23, nr. 68, p. 10.
[25] Aukokite laikraščius, knygas! Akademikas, 1934, nr. 10, nenumeruotas p.
[26] Ten pat.
[27] Savanoriams kūrėjams. XX amžius, 1937, vas. 13, nr. 36, p. 12.
[28] Mūsų spauda ir užsienio lietuviai. LA, 1936, lapkr. 7, nr. 514, p. 6.
[29] U.L. R. D. akademinio skyriaus veikimas. Lietuvos studentas, 1933, kov. 15, nr. 15, p. 7.
[30] Ten pat.