Draugijos užsienio lietuviams remti akiratyje – ir vaikai

Parengė Arida Riaubienė


Ruseckas, Petras.Užsienio lietuviai. Kaunas: Draugija užsienio lietuviams remti, 1934, p. 47.

1932–1940 m. veikusi Draugija užsienio lietuviams remti (toliau – DULR) palaikė ryšius su užsienio lietuviais, skleidė tarp jų tautines idėjas. DULR veikla nenutrūkdavo ir vasarą. Draugijos iniciatyva Alytuje ir Gelgaudiškyje (Marijampolės a.) buvo organizuojamos stovyklos užsienio lietuvių vaikams, tuo metu vadintos „kolonijomis“. Dažniausiai šiose stovyklose ilsėdavosi Latvijos lietuvių vaikai. Įdomių faktų apie stovyklų organizavimą randame to meto dienraščių „Rytas“ (1923–1936) ir „XX amžius“ (1936–1940) puslapiuose[1].

Pavyzdžiui, 1934 ir 1935 m. „Rytas“ pranešė apie į Alytų atvykusius atostogauti Latvijos lietuvių vaikus, taip pat šiame mieste DULR iniciatyva planuojamą statyti vasarnamį, kuriame vasaras galėtų leisti dar daugiau užsienio lietuvių vaikų:

„Birželio 7 d. traukiniu iš Rygos atvyko Kaunan 30 Latvijos lietuvių mokyklų vaikų vasaroti Alytuje. Juos atlydėjo Latvijos Lietuvių Sąjungos[2] sekretorius p. P. Ramonas ir mokytoja p. T. Buivydienė. Vaikai, DULR arbata pavaišinti, išvažiavo su savo globėjais į Alytų, kur ir išbus visą mėnesį Lietuvos Vaiko Draugijos[3] Alytaus skyriaus patalpose ir šios Draugijos globojami. Vaikų vasarojimo tikslas  – sustiprinti jų sveikatą ir supažindinti su Lietuva“[4].

„Pritarus sumanymui išnuomoti Alytuje žemės sklypą ir pastatyti vasarnamį užsienio lietuvių vaikams vasaroti, DULR vadovybė jau imasi konkrečių žygių tam įgyvendinti. Žemės sklypas jau išnuomotas iš Miškų departamento[5]. Pastatas numatomas statyti medinis. Tariamasi su inžinieriais architektais, kad paruoštų projektą gražiam ir stilingam vasarnamiui“[6].

Toliau skaityti „Draugijos užsienio lietuviams remti akiratyje – ir vaikai“

Knygos užsienio lietuviams

Parengė Arida Riaubienė


Ankstesniuose lituani(sti)kos tinklaraščio puslapiuose rašėme apie įvairias Draugijos užsienio lietuviams remti (toliau – DULR) akademinio skyriaus veiklos kryptis: ryšių su užsienio lietuvių organizacijomis ir atskirais asmenimis užmezgimą, užsienio lietuvių studijų organizavimą, siekį stebėti užsienio lietuvių spaudą.

Šiame tekste pateiksime keletą faktų, susijusių su DULR organizuotu knygų rinkimu ir siuntimu užsienio lietuviams.

Jau pirmaisiais savo veiklos metais DULR „Lietuvos aide“ išspausdino kreipimąsi į visuomenę, kuriuo ragino knygų leidimo bendroves, knygynus, atskirus asmenis aukoti knygas užsienyje įsteigtoms lietuvių organizacijoms, mokykloms. Kreipimesi buvo rašoma, kad svetur atsidūrę lietuviai greitai pasiduoda svetimai kultūrinei įtakai, skatinančiai nutautėjimą. Šis reiškinys ypač pavojingas jaunajai kartai, gimusiai ir užaugusiai išeivijoje. Neturėdama nei materialinio, nei kultūrinio pagrindo jaunoji karta „[…] negali nugalėti ištautinimo bangų“[1]. Pranešime taip pat buvo rašoma, kad paaukotas knygas draugija persiųs lietuviams, gyvenantiems Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Kanadoje ir Vokietijoje[2]. Siekiant paspartinti knygų rinkimą, įvairiose Laikinosios sostinės vietose, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno centriniame pašte, Vidaus reikalų, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų patalpose, buvo pastatytos dėžės, skirtos spaudiniams kaupti.

Ruseckas, Petras. Užsienio lietuviai. [Kaunas: Draugija užsienio lietuviams remti], 1934 (Kaunas: akc. b-vės „varpas“ sp.). 56 p.
Toliau skaityti „Knygos užsienio lietuviams“

DULR organizuotos Užsienio lietuvių studijos

Parengė Arida Riaubienė


Ankstesniuose lituani(sti)kos tinklaraščio puslapiuose rašėme apie įvairias Draugijos užsienio lietuviams remti (toliau – DULR) akademinio skyriaus veiklos kryptis – ryšių su užsienio lietuvių organizacijomis ir atskirais asmenimis užmezgimą, siekį stebėti užsienio lietuvių spaudą.

 Šiame tekste apžvelgsime tokį pat svarbų akademinio skyriaus veiklos barą – Užsienio lietuvių studijas. Apie šias studijas nemažai rašyta dienraščių „Lietuvos aidas“ ir „XX amžius“ puslapiuose, akademinei visuomenei skirtuose leidiniuose – „Akademikas“, „Studentų dienos“ ir kt.

1936 m. akademinio skyriaus pastangomis buvo suburti tyrėjai, gebantys analizuoti įvairius išeivijos gyvenimo klausimus ir problemas. Užsienio lietuvių studijų atidarymas VDU Didžiojoje salėje įvyko 1936 m. spalio 18 d. minint pagrindinių Šiaurės Amerikos lietuvių organizacijų – Susivienijimo lietuvių Amerikoje ir Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje 50-ąsias veiklos metines[1]. Renginyje dalyvavo VDU rektorius Mykolas Riomeris, DULR centro valdybos pirmininkas Rapolas Skipitis, įgaliotasis ministras Pietų Amerikai Teodoras Daukantas, muziejininkas numizmatas Aleksandras Mykolas Račkus, profesoriai Kazys Sleževičius ir Stasys Šalkauskis, pedagogas Antanas Kasakaitis, Amerikos lietuvis sportininkas Pranas Lubinas ir kt. Renginį pradėjo DULR akademinio skyriaus pirmininkas A. Peleckas. Jis susirinkusiuosius informavo, kad paskaitas užsienio lietuvių klausimais skaitys 16 lektorių. Kaip pažymėjo spauda, VDU rektorius, sveikindamas jaunimo iniciatyvą, pabrėžė, kad išeivijos klausimas turi būti planingas, įtrauktas į valstybės politinę programą[2].  R. Skipitis ir A. M. Račkus renginio dalyviams priminė minėtų Amerikos lietuvių organizacijų istorijos bruožus, pabrėžė jų indėlį išsaugant lietuvybę. Sportininkas Pr. Lubinas kalbėjo apie priežastis, lemiančias tai, kodėl Amerikos lietuviai nemoka lietuvių kalbos ar moka ją prastai […].  Iškilmėse dalyvavo VDU choras, kuriam dirigavo Konradas Kaveckas, ir Karo muziejaus orkestras. Renginį per radiją transliavo Valstybės radiofonas, kad jo sklaida būtų kuo platesnė, Kauno gatvėse buvo įtaisyti garsiakalbiai[3].

Toliau skaityti „DULR organizuotos Užsienio lietuvių studijos“

Iš DULR akademinio skyriaus veiklos

Parengė Arida Riaubienė



DULR akademinio  skyriaus organizuotų Užsienio lietuvių studijų dalyviai. Nuotrauka, išspausdinta laikraštyje „Studentų dienos“, 1937, kovo 20, nr. 1, p. 7.

1932 vasario 7 d. Kaune buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (toliau – DULR). Draugija palaikė ryšius su užsienio lietuviais, skleidė tautines idėjas, finansavo gyvenamųjų namų lietuviams emigrantams statybą Buenos Airėse, Rygoje, Aknystoje, padėjo išlaikyti lietuviškas mokyklas ir kt.[1] Tų pačių metų gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo įsteigtas DULR akademinis skyrius, kuris aktyviai prisidėjo puoselėjant ir išsaugant lietuvybę už Lietuvos ribų. Pirmaisiais veiklos metais, t. y. 1933, DULR akademiniame skyriuje buvo 18 narių[2], po metų –16[3], 1935 – 21[4], 1936 – 44[5] nariai, 1937 – 82[6]. Minėtinos akademinio skyriaus veiklos kryptys – ryšių su užsienio lietuvių organizacijomis ir atskirais asmenimis užmezgimas ir palaikymas, užsienio lietuvių spaudos stebėjimas.

Toliau skaityti „Iš DULR akademinio skyriaus veiklos“

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Idėja surengti Pasaulio lietuvių kongresą kilo Draugijai užsienio lietuviams remti, kurios pirmininkas buvo Rapolas Skipitis.

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas prasidėjo rugpjūčio 11-ąją, sekmadienį Kaune. Miestas buvo papuoštas tautinėmis vėliavomis, o miestiečiai sveikino atvykusius lietuvius. Išklilmės prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo iš Čikagos atvykęs prelatas Mykolas Krušas. Vėliau Valstybės teatre vyko Kongreso atidarymas, kuriame kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Atidaryme dalyvavo daug visuomenės veikėjų, politikų (Lietuvos prezidentai: Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius).

Pasibaigus Kongreso atidarymui Valstybės teatre, jo dalyviai žygiavo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur sveikinimo žodį tarė tuometinis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis bei „Draugo“ redaktorius L. Šimutis. Iškilmės Karo muziejaus sodelyje buvo baigtos sugiedojus Valstybės himną.

Iš viso Kongrese dalyvavo 105 įvairių šalių atstovai, kurie atvyko iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados ir kt. Pirmajame Pasaulio lietuvių kongrese svarstyti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių klausimai. Kongreso metu buvo nutarta įkurti Pasaulio lietuvių sąjungą, kuri turėjo plėtoti kultūrinius ir ekonominius pasaulio lietuvių ryšius. Daugiau apie Kongresą galima paskaityti E pavelde >>>

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.

Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)“