Parengė Arida Riaubienė
Ankstesniuose lituani(sti)kos tinklaraščio puslapiuose rašėme apie įvairias Draugijos užsienio lietuviams remti (toliau – DULR) akademinio skyriaus veiklos kryptis – ryšių su užsienio lietuvių organizacijomis ir atskirais asmenimis užmezgimą, siekį stebėti užsienio lietuvių spaudą.
Šiame tekste apžvelgsime tokį pat svarbų akademinio skyriaus veiklos barą – Užsienio lietuvių studijas. Apie šias studijas nemažai rašyta dienraščių „Lietuvos aidas“ ir „XX amžius“ puslapiuose, akademinei visuomenei skirtuose leidiniuose – „Akademikas“, „Studentų dienos“ ir kt.
1936 m. akademinio skyriaus pastangomis buvo suburti tyrėjai, gebantys analizuoti įvairius išeivijos gyvenimo klausimus ir problemas. Užsienio lietuvių studijų atidarymas VDU Didžiojoje salėje įvyko 1936 m. spalio 18 d. minint pagrindinių Šiaurės Amerikos lietuvių organizacijų – Susivienijimo lietuvių Amerikoje ir Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje 50-ąsias veiklos metines[1]. Renginyje dalyvavo VDU rektorius Mykolas Riomeris, DULR centro valdybos pirmininkas Rapolas Skipitis, įgaliotasis ministras Pietų Amerikai Teodoras Daukantas, muziejininkas numizmatas Aleksandras Mykolas Račkus, profesoriai Kazys Sleževičius ir Stasys Šalkauskis, pedagogas Antanas Kasakaitis, Amerikos lietuvis sportininkas Pranas Lubinas ir kt. Renginį pradėjo DULR akademinio skyriaus pirmininkas A. Peleckas. Jis susirinkusiuosius informavo, kad paskaitas užsienio lietuvių klausimais skaitys 16 lektorių. Kaip pažymėjo spauda, VDU rektorius, sveikindamas jaunimo iniciatyvą, pabrėžė, kad išeivijos klausimas turi būti planingas, įtrauktas į valstybės politinę programą[2]. R. Skipitis ir A. M. Račkus renginio dalyviams priminė minėtų Amerikos lietuvių organizacijų istorijos bruožus, pabrėžė jų indėlį išsaugant lietuvybę. Sportininkas Pr. Lubinas kalbėjo apie priežastis, lemiančias tai, kodėl Amerikos lietuviai nemoka lietuvių kalbos ar moka ją prastai […]. Iškilmėse dalyvavo VDU choras, kuriam dirigavo Konradas Kaveckas, ir Karo muziejaus orkestras. Renginį per radiją transliavo Valstybės radiofonas, kad jo sklaida būtų kuo platesnė, Kauno gatvėse buvo įtaisyti garsiakalbiai[3].
Pirmieji Užsienio lietuvių studijų mėnesiai nepasižymėjo narių gausa, tačiau vėliau, matyt, įdomių lektorių dėka susidomėjimas studijomis augo. Paskaitas skaitydavo JAV pabuvoję VDU dėstytojai, visuomenės veikėjai. Pirmąją Užsienio lietuvių studijų paskaitą „Mūsų išeivių jaunimo problema“ 1936 m. spalį skaitė profesorius Fabijonas Kemėšis. Propaguojant žinias apie Užsienio lietuvių studijas, 1937 m. paskaitų serijoje „Užsienio Lietuvių Studijų darbai“ buvo išleista F. Kemėšio knygelė „Mūsų išeivių jaunimo problema“ [4]. Tai vienintelis šios paskaitų serijos leidinys. Antrąją užsienio lietuvių studijų paskaitą skaitė ką tik iš Amerikos grįžęs profesorius Steponas Kolupaila. Jis pažymėjo, kad Kolumbijos universitete, kuriame mokosi apie 40 tūkstančių studentų, planuojama įvesti lietuvių kalbos kursą[5]. Profesorius pabrėžė, kad tautiškumo nykimą galima sustabdyti dviem būdais – užmezgant ir palaikant ryšius su Amerikos lietuvių jaunimu ir skatinant keliones į Lietuvą. Anot Kolupailos, taip pat svarbu Amerikos lietuvių bibliotekas papildyti Lietuvoje išleistais spaudiniais. Tų pačių metų lapkritį „XX amžius“ pranešė, kad „iškilmingai pradėtos V. D. Universitete užsienio lietuvių studijos varomos tolyn“[6]. Žinutėje taip pat buvo informuojama, kad artimiausiu laiku bus skaitomos šios paskaitos: „Studento vieta kovoj už lietuvybę kolonijose“ (Jonas Šliūpas), „Taisyklinga užsienio lietuvių kolonizacija“ (Kazys Pakštas), „Šiaurės Amerikos lietuvių jaunuomenės problema“ (Fabijonas Kemėšis) [7], „Kolonizacija bendrai ir kolonizacijos problema Argentinoj“ (Teodoras Daukantas) [8]. Rašydama apie T. Daukanto paskaitas, spauda pastebėjo, kad jų iliustravimui buvo panaudotos „rimtos kitų knygos apie kolonizaciją“ [9], projektorius, tuo metu vadintas epidioskopu[10]. Kur bus reikalo, prie paskaitų bus panaudotos ir filmos“[11], – 1936 m. rašė „Lietuvos aidas“.
Siekiant skleisti žinias apie užsienio lietuvius, 1936 m. lapkritį buvo pradėtas populiariųjų radijo paskaitų ciklas. Buvo numatyta, kad paskaitų ciklas truks iki pavasario. Paskaitas skaitė T. Daukantas („Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus lietuviai“ )[12], Kultūros reikalų departamento direktorius Antanas Juška („Filma, menas ir radio“) [13], dvi paskaitas („Amerikos lietuvių spauda“ [14] ir „Mūsų santykiai su amerikiečiais Lietuvoje“[15]) skaitė Amerikos lietuvis žurnalistas Pranas Zdankus, ekonomistas Juozas Kaškelis („Didžioji Britanija ir jos lietuviai II“) [16], buvęs Lietuvos konsulas San Paule Petras Mačiulis („Išeivijos instituto reikalu“ )[17] ir kt. Paskaitas paįvairindavo muzikiniai užsienio lietuvių pasirodymai. Pavyzdžiui, radijo paskaitų ciklo atidarymo proga dainavo Čikagos operos solistė Barbora Darlys-Drangelienė[18], 1937 m. po P. Mačiulio paskaitos buvo numatytas Amerikos lietuvaičių Rajauskaičių koncertas[19]. Kalėdų proga DULR akademinis skyrius suorganizavo sveikinimų valandą per radiją pasaulio lietuviams. Sveikinimus siuntė Pasaulio lietuvių sąjunga, Lietuviškų studentų organizacijų sąjunga, VDU studentų ateitininkų sąjunga, lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo–Lithuania“ ir kt. [20].
Antras užsienio lietuvių studijų semestras iškilmingai buvo pradėtas 1937 m. kovo 4-ąją[21]. Iškilmėse dalyvavo VDU rektoratas, A. M. Račkus, K. Pakštas, T. Daukantas. Įžanginę pavasario semestro paskaitą „Šiaurės Amerikos Lietuvių Inteligentija“ skaitė konsulas Čikagoje Antanas Kalvaitis. Pirmąją paskaitą „Brazilija ir Brazilijos lietuviai“ pradedant Užsienio lietuvių studijų pavasario semestrą VDU Didžiojoje salėje skaitė Lietuvos konsulas Brazilijoje P. Mačiulis[22]. Studijų atidaryme dalyvavo garsiausi Lietuvos atlikėjai – Valstybės teatro Kaune solistės – Marijona Rakauskaitė ir Elzbieta Kardelienė, VDU studentų atsargos karininkų korporacijos „Ramovė“ choras, lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo–Lithuania“ kvartetas[23]. Spauda rašė, kad „susirinkusieji studentai ir šiaip inteligentai į salę netilpo“[24]. Renginys buvo transliuojamas per radiją, taip pat planuota jį transliuoti trumposiomis bangomis Anglijos lietuviams[25].
Vienerius akademinius metus trukusios Užsienio lietuvių studijos buvo iškilmingai uždarytos 1937 m. gegužės 27 d[26]. Studijų užbaigimo renginyje dalyvavęs VDU rektorius Mykolas Riomeris „[…] palinkėjo užsibrėžtą darbo vagą dar giliau išvaryti, kad užsienio lietuvių klausimu susidomėtų visa tauta ir kad ši idėja netaptų dykumos upe, kurios vandenys nežymiai pranyksta smėlyje“[27]. Prof. K. Pakštas pažymėjo, kad „[…] atgimstant Lietuvos nepriklausomybei, užsienio lietuviai gausiomis aukomis rėmė savo tautiečius. Jų siunčiamos telegramos, protestai prieš okupacinę valdžią, mitingai pasiekdavę visas pasaulio sostines. Dabartinis didėjęs užsieniečiais lietuviais susidomėjimas yra ne kas kitas, kaip naujas tautos sąžinės atbudimas“[28]. Profesorius ypač pabrėžė instituto išeivijai svarbą. Skautų vardu sveikindamas Užsienio lietuvių studijų uždarymo dalyvius, pulkininkas Juozas Šarauskas pastebėjo, kad skautai yra pasirengę padėti išeiviams. Šventiniame renginyje buvo išgirstos ir kitos nuomonės. Pavyzdžiui, prof. Kolupaila kalbėjo apie kontaktų su išeivija trūkumą.
Užsienio lietuvių studijų uždarymo metu priimtoje rezoliucijoje „Dėl Užsienio lietuvių instituto steigimo“ buvo rašoma: „Akademinis jaunimas, susispietęs akad. DULR skyriuje ir, visas čia esantis, jausdamas tautinio pulso silpnėjimą mūsų antrojoj tautos daly – išeivijoj ir suprasdamas reikalingumą kvalifikuotų darbininkų, kurie paduotų pagalbos ranką lietuvišką žodį iškeitusiam, svetimųjų ekspansyviai gairinamam mūsų jaunimui, – siūlo mokslo vadovybei ir Lietuvos tautinės sąmonės žadintojams – vadams suspiesti visas mokslines pajėgas, dalyko žinovus, planingam darbui – kovai už mūsų išeivijoje nykstantį lietuviškumą, įsteigiant nuolatinį prie aukštojo mokslo įstaigų Užsienio lietuvių institutą, kurio pagalba būtų paruošiami vadai planingam lietuvybės darbui tolimiausiuose kontinentuose“[29]. „Akademikas“ rašė, kad „Moksleivių jėgų suspietimas reikštų didelę permainą užsienio lietuvių tautinės sąmonės sargyboje“[30]. Akademinė bendruomenė išreiškė pageidavimą, kad Užsienio lietuvių instituto įsteigimo klausimas būtų įtrauktas į valstybės svarbiausių darbų programą. Užsienio lietuvių instituto steigimo idėją palaikė ne tik studentija, bet ir ankstesnių kartų išeivijos veikėjai.
Diskusijose dėl Užsienio lietuvių instituto įsteigimo dalyvavo VDU profesoriai Antanas Purėnas, K. Pakštas, vyskupas Pranciškus Petras Būčys ir kt.
Tą pačią dieną Valstybės teatre įvyko muziko Stepo Sodeikos vedamas vakaras, kuriame buvo paminėtas rašytojo Oskaro Milašiaus šešiasdešimtmetis[31]. Apie Milašiaus kūrybos raidą kalbėjo literatūros kritikas, menotyrininkas Jonas Grinius[32]. Milašiaus kūrybą skaitė rašytojas ir teatro aktorius Kazys Inčiūra, Konstantino Glinskio teatro studijos mokinė Cecilija Griniūtė-Ivinskienė ir kt. Kaip rašė spauda, vakare dainavo dainininkai – Marijona Rakauskaitė, Stepas Sodeika, Latvijos lietuvė dainininkė A. Latonaitė. Renginį transliavo Kauno ir Klaipėdos radijo stotys.
[1] Iškilmingai atidarytos užsienio liet. studijos ir paminėta didžiųjų Šiaurės Amerikos lietuvių organizacijų sukaktis. Lietuvos aidas (toliau – LA), 1936, spal. 19, nr. 480, p. 4.
[2] Ten pat.
[3] Iškilmingas užsienių studijų atidarymas bus transliuojamas. LA, 1936, spal. 14, nr. 472, p. 8.
[4] „Užsienių lietuvių studijų darbai“. XX amžius, 1937, vas. 6, nr. 30, p. 5.
[5] Užsienio lietuvių studijos. XX amžius, 1936, spal. 31, nr. 110, p. 7.
[6] Užsienio lietuvių studijos. XX amžius, 1936, lapkr. 3, nr. 112, p. 8.
[7] Ten pat.
[8] Ketvirtoji užsienio lietuvių studijų paskaita. LA, 1936 , lapkr. 22, nr. 539, p. 3.
[9] Ten pat.
[10] T. Daukanto paskaita apie Ameriką. XX amžius, 1936, lapkr. 19, nr. 126, p. 8.
[11] Pakviesti į užsienių lietuvių studijas dirbti. LA, 1936, spal. 14, nr. 471, p. 3.
[12] Gen. T. Daukantas apie P. Amerikos lietuvius. XX amžius, 1937, saus. 16, nr. 12, p. 12.
[13] Kalėdinės iškilmės užsienio lietuvių studijose. XX amžius, 1936, gruod. 12, nr. 145, p. 6.
[14] Paskaita apie Amerikos lietuvių spaudą. LA, 1937, saus. 23, nr. 35, p. 11 a. p.
[15] Amerikiečio liet. mag. P. Zdankaus paskaita. LA, 1937, lapkr. 14, nr. 519, p. 5.
[16] Dr. J. Kaškelio paskaita apie Didžiosios Britanijos lietuvius. LA, 1937, gruod. 18, nr. 575, p. 5.
[17] Amerikos lietuvaičių Rajauskaičių koncertas ir dr. P. Mačiulio paskaita. LA, 1937, birž. 27, nr. 285, p. 5.
[18] Atidaroma paskaitų ciklas per radio, dainuos solistė Darlys–Drangelienė. LA, 1936, lapkr. 8, nr. 515, p. 3.
[19] Amerikos lietuvaičių Rajauskaičių koncertas ir dr. P. Mačiulio paskaita. LA, 1937, birž. 27, nr. 285, p. 5.
[20] Kronika. Studentų dienos, 1938, saus. 20, nr. 1, p. 8.
[21] Atidarytas užs. lietuvių pavasario semestras. XX amžius, 1937, kovo 5, nr. 51, p. 8.
[22] Dr. P. Mačiulio paskaita. XX amžius, 1937, kovo 16, nr. 60, p. 8.
[23] Užsien. Liet. stud. Pav. semestro atidarymas. XX amžius, 1937, kovo 2, nr. 49, p.7.
[24] Atidarytas užs. lietuvių pavasario semestras. XX amžius, 1937, kovo 5, nr. 51, p. 8.
[25] Užsien. Liet. stud. Pav. semestro atidarymas. XX amžius, 1937, kovo 2, nr. 49, p.7.
[26] Uždarytos užs. lietuvių studijos. XX amžius, 1937, geg. 28, nr. 117, p. 8.
[27] Ašmenskas. J. Užsienio lietuvių studijų uždarymo aktas. Akademikas, 1937, nr. 11-12, p. 273.
[28] Ten pat.
[29] R. Užsienio lietuvių studijų darbai. Studentų dienos, 1937, kovo 20, nr. 1, p. 7 a. p.
[30] D. Užsienio lietuvių instituto steigimas. Akademikas, 1937, kovo 15, nr. 117, p. 5.
[31] Uždarytos užs. lietuvių studijos. XX amžius, 1937, geg. 28, nr. 117, p. 8.
[32] Užsienio lietuvių meno vakaras ir Milašiaus minėjimas. XX amžius, 1937, geg. 28, nr. 117, p. 6.