Parengė Arida Riaubienė
Ievos Simonaitytės vardas dažniausiai siejamas su ją išgarsinusiais romanais – „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“(1956), apysaka „Pikčiurnienė“ (1953). Vis dėlto įvairios apimties prozos kūriniai nebuvo vieninteliai jos rengti tekstai.
Reikia pastebėti, kad Simonaitytė jaunystėje aktyviai bendradarbiavo Mažojoje Lietuvoje leistuose periodiniuose leidiniuose – „Rytojuje“ (1920–1922), „Prūsų lietuvių balse“ (1920–1923), „Lietuvos keleivyje“ (1924–1939), „Mažosios Lietuvos jaunime“ (1930 III 15–XII 5). Nedidelės apimties straipsneliuose autorė rašė apie tai, kad prasminga savo jėgas atiduoti lietuvybės puoselėjimui, kovai už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, šio krašto kultūrinio savarankiškumo stiprinimui. Įdomu tai, kad būsimoji rašytoja bendradarbiavo ne tik Klaipėdos krašte leistuose periodiniuose leidiniuose, bet ir išeivių spaudoje. Kol kas nėra žinoma, kas paskatino ją bendradarbiauti JAV leistuose laikraščiuose. 1920 m. vasario 15 d. JAV lietuvių katalikiškos krypties jaunimo laikraštyje „Vytis“[1] buvo išspausdintas Simonaitytės straipsnelis, pavadintas „Prūsų lietuvaitės laiškas“[2]. Ėvės Simonaitikės pavarde pasirašytame laiške autorė dėkoja už atsiųstus naujus jaunimo laikraščio „Vytis“ numerius, rašo, kad pamėgusi skaityti šį laikraštį, nes jame randa „[…] daug apie jaunimą, kuris didei rūpinasi už gerovę savo Tėvynės“. Laiške „Vyties“ redakcijai Simonaitytė rašo, kad ir tėvynėje „[…] jaunimas renkasi į krūveles ir nori stoti už numylėtą Tėvynę Lietuvą“.
Pateikiame keletą laiško ištraukų[3]:
„Kaip destis ten Amerikoje: ar yra ten visi lietuviai subudę, ar kruta visi už savo Tėvynės gerovę? Bet ten, anapus tų didžiųjų vandenų, negalima visiems subusti. Nesą, jie nejunta, kaip mūsų Tėvynė kenčia. Ne, to jie negali jausti. Tik tas tegali tai, kursai Tėvynėje gyvena ir draug kenčia visas bėdas ir kančias. Ak, kada-kada užtekės laisvės saulelė! Kaip ilgai dar kęsim po verguve mūsų spaudikų. Dar turime lenktis po vokiečiais, dar savo sprandus dėti po jų kojomis. Nors tai ir labai kartu. Ir niekada nejutome tą jungą tokį sunkų esantį, kaip dabar šiame laike.“
[…]
„Prišaukiu visam lietuvių jaunimui: veikite, veikite už savo tolimąją Tėvynę, kuri kenčia kančias neapsakomas. Neškite savo draugiškumą tėvynainiams. Pagelbėkite, kiek galėdami, padėkite visas sunkenybes drauge nešti. O atminkite ir mūsų jaunimą, kursai ir veikia kad ir menkai jėgų teturėdamas. Bet tačiau mūsų obalsis yra: Pirmyn, už krauje gulinčią Tėvynę! Mūsų tėvynei ne mirti, jai likti gyvai visada!“
Prie šio laiško „Vyties“ redakcija paliko prierašą:
„Tai pirmas Prūsų lietuvių jaunimo balsas. Jis tautos tragedijos balsu bįlo. Lietuviams nori uždrausti būti tuomi, kuomi jie yra ir kuo nori būti. Bet gyvenimo istorija rodo, kad išbudusios tautos valios jokios priemonės neįstengia sulaužyti ar nuslėgti. Persekiojimai, kančios tai tik yra tos valios pakaitinimu. Prūsų lietuvių keliai yra sunkūs, erškėčiuoti, bet kartą jie išbudo ir įbedė akis į tikslą – būti laisvais, nepriklausomais ir suvienytais su visa tauta – jokios kliūtys neužstos jiems kelio. Amerikos lietuvių jaunimui reikia stiprinti ryšį su Lietuvos, ypač su Prūsų, jaunimu. Siųskime jiems literatūros, kurios šiais sunkiais laikais jie negali gamintis. […]
Į šį redakcijos raginimą stiprinti JAV lietuvių ryšius su Lietuvos jaunimu atsiliepė nemažai žmonių. Tai liudija Simonaitytės žinutė „Prūsų lietuvių balse“[4], kurioje rašoma, kad kunigas Razokas[5] iš Čikagos jai atsiuntė laiškų ir laikraščių, kad ji gaunanti „Vytį“, kad p. Biliūnas siunčiąs jai „Sandarą“[6], „Ateitį“[7], „Laisvę“[8] ir kitus periodinius leidinius.
Tikėtina, kad JAV lietuvių periodikoje yra daugiau Ievos Simonaitytės publikacijų, kurios dar laukia tyrėjų dėmesio. Norint šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, reikalingas atskiras tyrimas.
[1] Vytis – JAV lietuvių katalikiškos krypties jaunimo žurnalas, pradėtas leisti 1915 m. Čikagoje. Iš pradžių dvisavaitinis, nuo 1917 m. – mėnesinis. Leidžia Lietuvos vyčių organizacija. Redaktoriai: Aleksandras Račkus, Kazys Pakštas, Antanas Vaičiulaitis, A. Lapinskas, Aldona Ryan, Marytė Abbott. Tekstai spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.
[2] Simonaitytė, Ieva. Prūsų lietuvaitės laiškas / Ėvė Simonaitikė. Vytis, 1920, vas. 15 (Nr. 3), p. 7.
[3] Laiško tekstas ir „Vilties“ redakcijos prierašas perrašytas iš: Simonaitytė, Ieva. Raštai. T. 7, Publicistika, Laiškai. Vilnius: Vaga, 2003, p. 16.
[4]Simonaitytė, Ieva. „Ponas kun. Razokas Chicagoje …“ / E. Simonaitikė. Prusu lietuwių balsas, 1920, birž. 25 (Nr. 130), p. 4.
[5] Razokas, Jonas (1877–1921) – JAV lietuvis, evangelikų pastorius, 1910–1921 m. pirmasis Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų Ziono parapijos kunigas.
[6] Sandara – JAV lietuvių laikraštis, leidžiamas nuo 1918 m. vietoj laikraščio „Ateitis“. Iš pradžių leistas Bostone, nuo 1928 m. – Čikagoje. Leidžia „Sandoros“ organizacija. Redaktoriai Konstantinas Norkus, Julius Baniulis, Jonas Strimaitis, Vincas Šlekys, Juozas Pronskus, Mikas Vaidyla, Gražvydas Juozas Lazauskas.
[7] Ateitis – savaitraštis, ėjęs 1914–1918 m. Bostone. Leido „Ateities“ bendrovė. Redaktoriai: Julius Baniulis (1914), Albinas Rimka (1915–1916), Jonas Strimaitis (1917–1918), Matas Šalčius, Konstantinas Norkus (1918).
[8] Laisvė – JAV lietuvių laikraštis, leistas nuo 1911 m. balandžio 5 d. iki 1986 m. JAV. Iki 1919 m. – socialistinis, paskui – komunistinis laikraštis. Redaktoriai: Antanas Montvydas (1911–1912), Leonas Prūseika (1912–1917), Vincas Paukštys (1917–1924), Kazimieras Vidikas-Tauras (1924–1934) ir kt.