1878 m. rugsėjo 20 d. gimė garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair. Rašytojo romanas „Džiunglės“ laikomas vienu reikšmingiausių kūrinių visoje Amerikos literatūros istorijoje. Derėtų pridurti, ne stipriausias, o reikšmingiausias visuomenės, kultūros gyvenime, turėjęs didelę įtaką ir šalies istorijai. Remdamasis faktais, kūrėjas atskleidė Čikagos skerdyklų tamsiuosius užkaborius, valdžios pareigūnų korupciją. Knyga sukėlė tikrą ažiotažą JAV. Iškart po knygos pasirodymo prezidentas Rooseveltas sudarė maisto pramonės reguliavimo aktą. Prezidentas taip pat pasirašė švaraus maisto ir vaistų įstatymą. 1906 m. įkurtas Chemijos biuras, kuris vėliau pervadintas į Maisto ir vaistų administraciją. Tai romanas apie tapatybę, apie tai kaip (su)(per)sikūrė JAV. Viena mitinė kilmės teorija – laukinių vakarų, indėnų, saliūnų, kaubojų, o kita „Džiunglės“ – kovos, laimėjimo (?) kelias. Žinoma, tai socialistinis romanas, galbūt dėl visų socialistinių idėjų kūrinys ir negavo Nobelio literatūros apdovanojimo, nors ir buvo jam nominuotas. Romanas įtrauktas į JAV mokyklų švietimo programas. Paradoksalu, kūrinys apie JAV, tačiau pagrindiniai veikėjai yra lietuvių emigrantų šeima. Kaip ir pats rašytojas Upton Sinclair sakė, esą kūriniu taikęs į širdį, bet pataikęs į skrandį. Norėjęs sukelti gailestį išnaudojamiems, atkreipti dėmesį į korumpuotų valdininkų politiką, tačiau labiausiai pašiurpino papuvusiais mėsos konservais ir apnuodytais mėsos gaminiais. Ši knyga yra reikšminga ne tik amerikiečiams, bet ir lietuviams. Skaitant šią knygą, būtent derėtų pagalvoti apie lietuvius ir šiandienos emigracijos tendencijas.
Čikaga, jie tą vieną žodį težinojo – ir tiek jiems tereikėjo žinoti, bent iki jie tą miestą pasieks. Tada gi, išgrūsti be ceremonijų iš vagonų, jie atsirado ne geresnėje būklėje, kaip anksčiau; jie stovėjo spoksodami į reginį išilgai. Dirborno gatvės su tolumoje iškilusiais didžiuliais juodais pastatais, nepajėgdami suprasti, nei kas jie jau atvykę, nei dėl ko, kai jie ištardavo „Čikaga“, žmonės nebenurodinėdavo kuria nors kryptimi, o vieton to tik sumišdavo arba nusijuokdavo, arba nueidavo tolyn, nekreipdami jokio dėmesio (p. 33).
Upton Sinclair, Džiunglės, vertė Antanas Milukas, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948.
Tėvų ir vaikų keliai
Amerika – svajonių kraštas,-
Kaliavo ten tėvai
Senelių pėdomis
Ir atatė tiltus,
Akmenis suskaldė ir žvyravo
Kelius į pačią gilumą,
Kad sektų jais vaikai…
Iškasė auksą, anglį,smėlį
Ir uždarbiavo visais įmanomais verslais…
Tenai ir mano giminės keliavo,
Bet nesugrįžo su visais,-
Kurie paukščiais išskrido,
Galbūt į kelią pavėlavo,
Į vandenyną krito nelauktai:
„Amerika!“- ilgai skandavo.
Nutilo balsas ir prie Baltijos,
Bet ar pasikeitė
Mūsų vaikų keliai?
Ona Baliukienė
Atsiprašau už technines klaidas,- rašiau pro ašaras.