Parengė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė
Lapkričio 18 dieną Latvijos Respublika šventė savo valstybės šimtmetį. Šį kartą Lietuvos ir Latvijos brolišką kaimynystę prisiminsime, pasitelkdami dokumentus, saugomus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
Ką žinome apie dailininko Mstislavo Dobužinskio ryšius su Latvija? Filosofas Antanas Andrijauskas užsiminė, kad prieš išvykdamas į Vakarų Europą Dobužinskis su parodomis apsilankė Rygoje[1]. Tačiau jis Rygoje ne tik apsilankė, jis joje gyveno! Šis faktas Dobužinskio biografijoje paprastai praleidžiamas, tad pabandykime surinkti šio žmogaus „latviško periodo“ nuotrupas, iš kurių galbūt kam nors pavyks sudėlioti rišlesnį ryšių su Latvija pasakojimą.
1924 metų kovo 6 dieną Drezdeno operoje parodomas spektaklis „Jevgenijus Oneginas“ su Dobužinskio scenografija ir kostiumais, siūtais pagal jo eskizus. Po spektaklio dailininkas sugrįžta ne į Kauną, o į Rygą. Aleksandro gatvės 17 name įsikūrusioje K. Bauls fotostudijoje jis užsisako šūsnį Drezdene vykusio spektaklio scenografijos projektų nuotraukų-atviručių (F30, apr. 1-1716, 1717).
Tais pačiais 1924 metais Rygos miesto meno muziejuje (Pilsētas Mākslas Muzejs) Dobužinskis pristatė didžiulę savo darbų parodą, kurioje būta net 170 kūrinių. Bibliografas Vytautas Steponaitis išsaugojo parodos katalogėlį, sudarytą dviem – latvių ir prancūzų – kalbomis: M. Dobužinska darbu izstāde: 1924–1925. Rīgas Pilsētas Mākslas Muzejā, Rīga : „Latvju Kulturas“ Spiestuve, [1925].
Rygos parodoje eksponuotos Dobužinskio akvarelės, aliejinė tapyba, litografijos, piešiniai ir kita grafika, daugiausia Rusijos, ypač Peterburgo ir Maskvos tema. Parodoje būta ir lietuviškų motyvų. Dvi „vilnietiškos“ akvarelės: „Sena bažnyčia“ (1902 m.) ir „Pilies griuvėsiai“ (1912 m.) bei šeši neseniai (1923 m.) nutapyti Kauno ir Vilniaus miestų vaizdai.
1925 metų pradžioje Lietuvos valstybės teatras Kaune pasikviečia Dobužinskį sukurti dekoracijų Piotro Čaikovskio operai „Pikų dama“, todėl Mstislavas kartkartėmis vieši Liudo ir Bronislavos Girų šeimoje [2]. Regis, kostiumus ir scenografiją jis kuria abiejuose miestuose, apie tai byloja padriki įrašai ir eskizai Dobužinskio užrašų knygelėje (F 30, apr. 1-1723).
Didžiulio pasisekimo sulaukusios operos premjera įvyksta 1925 gegužės 22 dieną, tačiau į Kauną Dobužinskiai persikelti neketina, nes mieste tuo metu labai trūksta butų su patogumais, be to, dailininkas jaučia užslėptą Kauno inteligentijos nenuoširdumą, pavydą ir skausmingai tai išgyvena[3].
1925 metais Dobužinskis tapo „Latvių-lietuvių vienybės draugijos“ nariu (draugija įkurta Rygoje 1921 m.), sumokėjo stojimo ir nario mokesčius – viso 2 latai 20 santimų (F30, apr. 1-47).
1925 m, gruodžio 16 dieną Lietuvos konsulas Rygoje Kazimieras Vizbaras prašo Rygos prefektūros, kad Lietuvos piliečiui Dobužinskiui ir jo šeimai būtų suteikta nemokama viza į Lietuvą (F30, apr. 1-52).
Nuo 1926 metų Mstislavas gyvena ir kuria vakarų Europoje, o 1929 metais Dobužinskių šeima dešimtmečiui apsigyvena Kaune. Ryšiai su Ryga ir Latvija nenutrūksta ir šiuo periodu.
XX a. 3-iajame ar/ir 4-ajame dešimtmetyje Rygoje skaito viešas paskaitas: „Italijos magnetas (Italijos kultas Europos mene)“ ir „Menas ir šiuolaikinės kultūros mechanizacija“ [4].
1930 m. Rygoje surengiama antroji Dobužinskio paroda ir ją palydintis katalogėlis M. Dobužinska darbu izstāde: Rīga : „Latvju Kulturas“ Spiestuve, 1930.
Ši paroda kuklesnė, nei 1924 m., joje „tik“ 61 kūrinys, iš jų po du skirta Lietuvos ir Latvijos temoms: Jiezno ir Skarulių bažnyčių vaizdai bei Rygos senamiestis ir „Krantinės namai“ [„Mājas krastmalā“].
Po metų, 1931-aisiais, Latvijos (Kultūros, visuomenės ir edukacijos veikėjų) enciklopedijos redakcija paprašė Dobužinskio užpildyti anketą, suteikiant žinių apie jo biografiją ir kūrybą. Anketoje nurodytas tuometinis Dobužinskio adresas: Maironio 5, Kaunas. Anketa pasirašyta prieš pradedant dirbti Valstybės teatre, nes savo specialybę Dobužinskis nurodo ne „dailininkas-scenografas“, bet „dailininkas-tapytojas“. Redakcijos užpildytoje autografo kortelėje Dobužinskio profesija nurodyta abstrakčiau ir tuo pačiu tiksliau – menininkas (mākslinieks) (F30, 1-50).
1931-1934 metais Dobužinskis studijuoja latvišką ornamentiką, kuria lietuviško ir latviško ornamentų derinius, „Latvių-lietuvių vienybės draugijos“ emblematiką (F30, 1-2096, l. 26, l. 28, l. 29).
Sveikiname brolius latvius su valstybės šimtmečiu: Dievs, svētī Latviju!