„Jeigu šokčiau pro langą / – tai tik lapkričio mėnesį“, – dainuoja Alina Orlova. Ruduo – tamsokas, tačiau skaityti ir rašyti įkvepiantis metų laikas (arba susitikti poetiškoje kompanijoje: jau tris dešimtmečius vyksta literatūrinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“). Kokiais pavidalais ruduo pasirodo šiuolaikinių lietuvių poetų kūryboje?
VAINIUS BAKAS
Ruduo Žirmūnuos
Dievas žaidžia degtukais – Žirmūnuos liepsnoja klevai,
ir degantis krūmas, įgaudamas atspalvį kraujo,
tau primena nuolat, kad kartą čionai jau buvai,
bet vis tiek nustembi, šitą vaizdą pamatęs iš naujo.
Ir štai šitaip kasmet, netgi jeigu maneisi esąs
mintinai tai išmokęs, iš naujo atrasti, vėl trokšti.
Ir tau mūzos nuleidžia geltonas svogūnų kasas
nuo balkonų turėklų, nuo griūvančių bãbelių bokštų.
Bet prie jų nesustoji, kaip lietūs pro juos praeini
laiptais krentančių lapų, ir šlamantys žingsniai po kojom
tau vis kužda vardus, išskaptuotus tyliam akmeny,
visad šnara: esu ir už trapų buvimą dėkoju.
Ir, atrodo, nusitrina mūsų pasauliai, ir ribos
vėl pasislenka sprindžiu, kaskart atsigręžus per petį,
tai tiek ir tebūta poezijos čia ir kūrybos –
tas pats per tą patį, tas pats amžinai per tą patį…
Daugiau V. Bako eilių: https://literaturairmenas.lt/poezija/vainius-bakas
LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS
Ateina ruduo
į senamiesčio avalynės krautuvėlę
nubyrėjusiom sienom
ir tylom renkasi batus.
Ruduo nežino savo batų numerio,
todėl parodo jaunai pardavėjai
savo didelę purviną koją.
Pardavėja matuoja ją ilgu geltonu centimetru.
Centimetre ilgio pritrūksta,
ji sutrikusi žiūri rudeniui į akis,
pakvimpa dūmais, nieko nebuvo,
tik rausvas beržo lapelis
prilipo prie lango.
Daugiau L. Jakimavičiaus eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/jakimavl/kitojmis.htm
DONALDAS KAJOKAS
ruduo ir tiek
prieina maža mergytė
ir žiūri didelėm akim
maža mergytė su milžiniškais kaspinais
margais margais
maža mergytė išsipurvinusi keliukus
raudonu raudonu paltuku
maža maža mergytė
tokia juokinga
Daugiau D. Kajoko eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/dkajokas/lapkrvdr.htm
AUŠRA KAZILIŪNAITĖ
minus vienas ruduo
juodaodis hipsteris man skaito savo romano ištraukas
Vilniuje prie prezidentūros po kojomis turbūt jau krenta kaštonai
jis gražus
bet kitame skyriuje kažkas turi mirti
Daugiau A. Kaziliūnaitės eilių: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=1921
*
RIMVYDAS STANKEVIČIUS
randas
Netikėta, it smūgis į atspindį, pauzė.
Pamažu vėl pasaulis į saują
surankios netyčia pabertas spalvas,
Ir kiekvieno praeivio
savo kelio ir vardo paklausi,
Ir tave vėl ištars ir ramiai
su savim nusives…
Ir norėsi nustebi,
kad nuvargusios kojos patamsyje
guolį suranda,
Kad savaime žegnonei pakyla
nemokytas delnas vangus…
Viskas liko kaip buvę:
glosto pirštai nesopantį randą,
Tik tylesnis vanduo,
tik gilesnis ruduo
ir dangus.
Daugiau R. Stankevičiaus eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/rstankev/randas.htm#randas
P.S. Daug puikių eilėraščių apie rudenį ir „jo potemes“ atrinko ir „Šiaurės Atėnuose“ publikavo vertėjas Lanis Breilis: http://www.satenai.lt/2016/11/04/ruduo/