1882 m. gruodžio mėnesį Sankt Peterburge gimė istorikas, filosofas Levas Karsavinas. Likimas šį ryškaus intelekto žmogų susiejo su Lietuva. 1922 m. bolševikų ištremtas iš tėvynės, Karsavinas iki 1926 m. gyveno Vakarų Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje. 1927 m. pasaulinio lygio mokslininkas pakviestas ir sutiko dėstyti Lietuvos universitete (nuo 1930 m. universitetas vadinosi Vytauto Didžiojo universitetu). Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo pirmosios tremties, Karsaviną ištiko antroji, šįkart – į Rytus: 1949 m. jis suimtas, nuo 1950 m. kalintas Abezės lageryje. Mirė 1952 m.
Karsavino idėjos aktualios ir šiandien. 2019 m. „Hubris“ išleido knygelę „Apie tobulybę“: paskutinį Karsavino tekstą. Kaip mini leidėjai, lageryje pieštuku ant popieriaus skiaučių parašytas tekstas – tai filosofo mąstymo kvintesencija ir koncentratas. Nepaisydamas savo apverktinos situacijos, Karsavinas laikėsi platonistinės perspektyvos ir gynė idealistines pozicijas.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose, saugoma Levo Karsavino kolekcija.
F 56, 17 s. vien., 1923-1949. Autografai, mašinraščiai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, vokiečių k.
Fondo sudaryt. Levas Karsavinas (1882-1952), istorikas, filosofas.
Priimta 1949 m. per N. Markovičienę.
Kultūros istorijos ir filosofijos darbai (1925-1949). „Apie pradmenis” (1925), „Europos kultūros istorija. D.2. Bažnyčia, imperija ir feodalizmas” (b.m., apie 1932-1933), traktatas apie istorijos ir krikščionybės mokslus (b.m., be pavad.), studija filosofijos klausimais (1947-1949), straipsnis „Ob opasnostiach i preodolenii otvlečionogo christijanstva” (b.m.), literatūros apie F. Dostojevskį apžvalga (b.m., po 1925); įvairūs užrašai.
V. Krėvės raštai L. Karsavinui (2, 1927).
Kituose archyvuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius.