Lituanistinė paroda – tarptautinio Lokarno kino festivalio kultūrinėje programoje

Rugpjūčio 1–11 dienomis Šveicarijoje vyko vienas garsiausių pasaulyje Lokarno kino festivalis. Į šio festivalio programą buvo įtraukti lietuvių autorių filmai: režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (filmas  įvertintas festivalio partnerio „Swatch Art Peace Hotel“ apdovanojimu), režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“ ir kino debiutas – ispanų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Risčia“ (isp. „Trote“, režisierius Xacio Baño). Pristatyta ir daugiau lietuviškos kultūros. Žinomas šveicarų galerininkas, meno kolekcionierius Arminio Sciolli rugpjūčio pradžioje Lokarne, „II Rivellino“ galerijoje, organizavo renginį „10 dienų Lietuvoje“, skirtą mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Kultūrinėje programoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, parengusi  parodą „Over a Hundred Years / Più di cent’anni / Plus d’une centaine d’année“, skirtą lietuvių raštijos ir Lietuvos-Šveicarijos ryšių istorijai. Vilniečių hologramų kūrėjų kompanija „HoPro“, bendradarbiaudama su Nacionaline biblioteka, parengė ir renginyje pristatė išmaniuosius paveikslų rėmus bei tradicines hologramas senosios lietuvių raštijos ir Rivelino tvirtovės, kurioje įsikūrusi galerija, tema. Toliau skaityti „Lituanistinė paroda – tarptautinio Lokarno kino festivalio kultūrinėje programoje”

Henrikas Nagys : VASAROS

Saulėgrąžų soduos pabunda ir gieda strazdai.

Henrikas Nagys prie Alaušo ežero. 1939

Nušoka per akmenis šaltas šaltinių vanduo.
Putojančių liepų žiedų sklidini šuliniai.

Įkaitę vėjų pėdos nudulka per vieškelį kietą.
Išdegę grioviai kvepia moliu ir žemuogėm.
Seno tilto turėklai prakaituoja sakais.

Lanka atlinguodami vyrai vienmarškiai neša
ant žvilgančių dalgių baltą dienovidžio saulę.
Sukasi kregždžių verpetai jiems virš galvų.

Padūmavusi erdvė dreba. Žydrą voratinklį
karpo lėtais sparnų mojavimais gandras.
Žadą prikandę žiūri žaliom akim miškai.

Nagys, Henrikas. Mėlynas sniegas: poezija. – Boston: Lietuvių enciklopedijos l-kla, 1960.

Citrinų limonado receptas (1822)*

Aptiko Milda Kvizikevičiūtė


4 citrinos🍋🍋
Pinta vandens
Pusė svaro cukraus

Nupjauti citrinų žievelę kaip įmanoma giliau. Pašalinti baltąją dalį, esančią tarp vaisiaus ir žievelės. Tada į pintą vandens** išspausti šių citrinų sultis, įdėti pusę svaro cukraus ir palaikyti 2-3 valandas.

*Encyclopèdie domestique, recuile dėl procèdès et dėl recettes, Paris, 1822.

**Vandens kiekį galima padidinti pagal skonį. Skonį paįvairinti galima gazuotu vandeniu.
Skanaus!

 

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 85-osios metinėms

Rima Dirsytė


[Kaunas], [1933]. – plakatas
Vienas įsimintiniausių tarpukario Lietuvos įvykių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ pakilę iš Niujorko, lakūnai perskrido Atlantą ir liepos 17 dieną žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse (dabar – Lenkijos teritorija).

Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką. Deja, savo tikslo – Kauno – jie nepasiekė… Kiekvienais metais liepos 17-ąją dieną minimos S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinės. Šiemet – jau 85-osios.

Tarpukariu buvo ypač rūpinamasi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimu: tuoj po žūties  Lietuvos vyriausybė juos paskelbė lietuvių tautos didvyriais,  prezidentas Antanas Smetona po mirties abu apdovanojo V laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais (tai buvo vienas iš aukščiausių valstybės apdovanojimų), įteiktos Šaulių žvaigždės ir skautų garbės ženklai. Iškilmingomis laidotuvėmis,  kūnų balzamavimu rūpinosi bei apmokėjo Lietuvos vyriausybė; be to, lakūnų laidotuvių diena buvo paskelbta nedarbo diena. Tiesa, amžinojo poilsio vietą jie rado neiškart. Toliau skaityti „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio 85-osios metinėms”

Lietuvių kalbos mokymas tarpukario Baltarusijoje: Juozas Stalinas ir buožės bei kunigo draugystė

Matas Baltrukevičius


Bibliotekoje turime nemažai tarpukario vadovėlių, ne vienas iš jų yra lietuvių kalbos gramatikos. Daugumos jų turinys nėra itin spalvingas – elementarios gramatikos taisyklės ir pavyzdžiai, atliepiantys laikmečio dvasią. Tačiau į mano rankas pakliuvo ir vienas išskirtinis leidinys – lietuvių kalbos vadovėlis, skirtas Baltarusijos mokykloms. Toliau skaityti „Lietuvių kalbos mokymas tarpukario Baltarusijoje: Juozas Stalinas ir buožės bei kunigo draugystė”

Pasaulio lietuvių jaunimo diskusijoje – siekis būti mūsų šalies ambasadoriais

Liepos 9–11 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVI Seimo posėdis. Posėdžiauja PLB nariai iš 35 valstybių. Aktyviai jo sesijose dalyvauja ir pasaulio lietuvių jaunimo atstovai, kurie į Nacionalinę biblioteką pakvietė dar ir padiskutuoti tema „Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas?“

Pirmadienio vakarą Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta mūsų diasporinė sąmonė.

Kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą? Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora, yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Šiuos ir kitus klausimus analizavo diskusijos dalyviai: Manvydas Džiaugys (Vytauto Didžiojo universitetas), Marija Antanavičiūtė (Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga), Dovas Lietuvninkas (JAV lietuvių bendruomenė), Irena Kowalewska (Užsienio lietuvių studentų klubas), Rimas Leonavičius (Urugvajaus lietuvių bendruomenė), Sandra Bernotaitė (žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė), dr. Darius Udrys (Vilniaus universitetas), prof. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją vedė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas.

Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių jaunimo diskusijoje – siekis būti mūsų šalies ambasadoriais”