Autorius: LS

In memoriam. Romo Kasparo balsui nutilus

Šiandien Pasaulio lietuvių bendruomenė neteko aktyvaus visuomenininko, žurnalisto, ilgamečio „Amerikos balso“ lietuvių tarnybos bendradarbio Romo Kasparo.

R. Kasparas gimė 1933 m. Klaipėdoje. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukęs į Vokietiją baigė Oldenburgo lietuvių gimnaziją. 1948-1958 m. gyveno Brazilijoje, studijavo Belo Horizontės technikos universitete. 1958 m. persikėlė į JAV, čia baigė Ilinojaus technologijos institutą Čikagoje, 1967-1982 m. buvo šio instituto bendradarbis, ne vieno patentuoto išradimo autorius. 1971-1972 m. R. Kasparas aktyviai dalyvavo rengiant II pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, jaunimo peticiją JT. 1973 m. išrinktas į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą. Nuo 1976 m. bendradarbiavo žurnale „Pasaulio lietuvis“, 1978-1980 m. buvo vienas iš jo redaktorių. Daugelis Lietuvoje šiandien dar mena sovietmetyje iš pritildytų radijo imtuvų sklindantį R. Kasparo balsą: „Kalba „Amerikos balsas“ iš Vašingtono..“. Nuo 1982 m. jis buvo šios radijo stoties lietuvių tarnybos bendradarbis, nuo 1999 m. – Lietuvos radijo korespondentas JAV.

Atsisveikinimui – Ž. Makauskienės pokalbis su Romu Kasparu žurnale „Aušra“.

Knygos pristatymas Pasaulio lietuvių bendruomenei

Rugpjūčio 8 dieną į knygos Silvija Vėlavičienė. Draustosios spaudos pėdsakais pristatymą M. Mažvydo bibliotekoje susirinko gausus būrys Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo dalyvių. S. Vėlavičienės knyga – straipsnių rinkinys – tarsi pasaulio lietuvių bendruomenių veiklų metraštis, spausdinta jų istorija. Knygoje publikuojami tekstai iliustruoja lietuvių išeivijos spaudos, leistos JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse, kuriose po Antrojo pasaulinio karo susiformavo didžiausios lietuvių bendruomenės, sugrįžimą į Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo. Toliau skaityti „Knygos pristatymas Pasaulio lietuvių bendruomenei”

Nauji leidiniaiNew books

Lituanikos skaityklos fondus papildė nauja istoriko Christopho Dieckmanno dviejų tomų studija „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (Vokiečių okupacinė politika Lietuvoje 1941-1944). Tai didelės apimties (1692 p.) darbas, parengtas remiantis gausiais Lietuvos, Vokietijos, Rusijos archyviniais dokumentais bei kitais istorinias šaltiniais, nušviečiantis vokiečių nusikaltimus, vykdytus okupuotoje Lietuvoje II-ojo pasaulinio karo metais. Šis laikotarpis mūsų šaliai kainavo apie 420.000 žmonių gyvybių. Studijoje trumpai pristatoma ir nepriklausomos Lietuvos kūrimosi istorija bei sovietinė okupacija 1940-1941 m. Plačiausiai ir išsamiausiai analizuojamas vokiečių okupacijos laikotarpis – Lietuvos ūkinė, politinė, teisinė, kultūrinė situacija okupacijos sąlygomis. Daugiausia dėmesio studijoje skirta Lietuvos žydų likimui. Pateikiama gausi informacija ne tik apie masines žudynes Kaune ir Vilniuje, bet ir apie daugybę getų, darbo stovyklų, veikusių 1941-1944 m. Lietuvos provincijoje.

Šia studija autorius tęsia savo tyrimus holokausto tema. Ch. Dieckmannas yra knygų „ Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį“ su S. Sužiedeliu ir „Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941-1944“ su V. Toleikiu ir R. Zizu bendraautorius bei eilės straipsnių autorius.

 

Lituanica Department collection appended with a new german historian Christoph Dieckmann two volume studie „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (German ocupation politics in Lithuania 1941-1944). This great amount (1692 pages) book is produced from generous Lithuanian, German and Russian archive documents and other historical sources and tells about german crimes prosecuted in occupied Lithuania during the second World War.

 

Mokslinė konferencija „Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje“

Š.m. balandžio 27 d. VDU Lietuvių išeivijos institute vyko mokslinė konferencija „Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje“. Tarpdalykinė konferencija buvo skirta lietuvių tapatumo kaitos egzilio kultūros kontekste tyrinėjimui ir pristatymui. Moksliniuose pranešimuose analizuota XIX- XXI a. lietuviškosios egzilinės tapatybės raiška kultūrinėje, istorinėje, lingvistinėje, sociologinėje srityse. Lietuvos bei užsienio šalių tyrėjai pateikė savo įžvalgas, apibendrintas mokslinių tyrimų išvadas bei naujų mokslinių teorijų teikiamas galimybes analizuojant turimus su lietuvių (e)migracija ir tautine tapatybe sietinus šaltinius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje pristatė pranešimą „Lietuviškojo tapatumo raiška egzilio akademinėje spaudoje: žurnalas „Lituanus“. Išsamiau apie konferenciją >>>

J. Zdanys. „The Kingfisher‘s Reign“ ir kt.

Lituanikos skyrius džiaugiasi prieš keletą metų užsimezgusia bičiulyste su JAV gyvenančiu poetu, vertėju Jonu Zdaniu. Šįkart savo skaitytojams pristatome naujausias jo dovanotas knygas – originaliosios poezijos rinkinį „The Kingfisher‘s Reign“ ir atskiru leidiniu išėjusius lietuvių kūrėjos Agnės Žagrakalytės eilėraščių vertimus „Artistic Cloning“ (į anglų k. vertė J. Zdanys).

Išsamiau apie J.Zdanio kūrybą 2010 m. skyriaus parengtoje virtualioje parodoje Poetui ir vertėjui Jonui Zdaniui – 60.

Titanikas: po 100 metų…

Balandžio 14 dieną sukanka 100 metų nuo Titaniko laivo tragedijos. Turbūt daugeliui yra žinomas faktas, kad neskęstančiu paskelbtu laivu keliavo ir kunigas iš Lietuvos – Juozas Montvila. Dvasininkas, savo vietą gelbėjimosi valtyje užleidęs nepažįstamajam, nepasiekė kranto ir iki paskutinės akimirkos rūpinosi kitais. Daugiau apie šią iškilią asmenybę kviečiame skaityti Lituanikos skyriuje saugojamoje knygoje:

Kai grįžta praeitis: apie kun. Juozą Montvilą ir Titaniko nuskendimą / Petro J. Montvilos prisiminimai. A(LK)47/977