2012 m. rugsėjo 22 d. Kruopiuose (Akmenės raj.) buvo atidengtas paminklas žaliosios mitybos ir želmenų sulčių bei daigų vartojimo pradininkei, visame pasaulyje žinomai natūropatei Ann Wigmore (1909-1994), gimusiai Lietuvoje mergautine Onos Varapickaitės pavarde. Ji kartu su mokslininku žaliavalgiu Viktoru Kulvinsku Bostone įkūrė Hipokrato sveikatos institutą. A. Wigmore veikla įvertinta prizais ir apdovanojimais. Pavyzdžiui, 1980 metais Tarptautinė humanitarinė organizacija už vėžio ir kitų degeneracinių ligų gydymą A. Wigmore pripažino dešimtmečio moterimi. Toliau skaityti „Paminklas sveikos gyvensenos mokytojai”
Autorius: LS
Citata ūkanotai dienai. Vakar, prieš 41 metus.
Realu yra tai, kas pasakyta, išreikšta, tik kūnas, tapęs žodžiu, arba atvirkščiai, nes nėra skirtumo tarp žodžio ir kūno, tarp žodžio ir būties. Laikas trunka, gyvena ir miršta žodyje. Minties ir pasaulio tapatybė. Kūno ir žodžio tapatybė. Žodžio ir laiko tapatybė. Būties ir žodžio tapatybė. / 1971, spalio 1 d. /
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 1971-1998. Chicago, 1999, p. 20
Bronius Budriūnas ir jo kūryba
Spalio pirmąją minima Pasaulinė muzikos diena. Daug muzikantų užaugino Lietuvos žemė, tačiau šiandien prisiminkime vieną žymiausių lietuvių muzikų išeivijoje – Bronių Budriūną. Ilgus metus praleidęs už tėvynės ribų, jis visada garbino senąjį protėvių kraštą ir jo ilgesiu prisunkė savo kūrybą.
Šis lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas ir pedagogas gimė 1909 metais Biržų rajone, muzikalioje šeimoje. Visi trys broliai Budriūnai: Motiejus, Antanas ir Bronius pasirinko muziko kelią. Deja, antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius – JAV, o Antanas liko Lietuvoje. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Toliau skaityti „Bronius Budriūnas ir jo kūryba”
„S. Vėlavičienė – šių laikų knygnešė ir PLB metraštininkė“
Naujausiame Pasaulio Lietuvio numeryje, skirtame naujos PLB valdybos pristatymui, publikuotas ir straipsnis apie mums jau gerai pažįstamą, buvusią Lituanikos skyriaus vedėją Silviją Vėlavičienę. Apie buvusią kolegę prisiminimais pasidalinti buvo paprašyta ir dabartinė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Jos interviu ne tik atskleidžia Silvijos nuveiktų darbų reikšmingumą, bet ir objektyviai pristato dabartinę skyriaus veiklą.
Pasaulio bibliotekininkai: Tarptautinė jaunųjų bibliotekininkų akademija Latvijoje
Rugpjūčio 27-30 dienomis Ventspilyje (Latvija) vyko Tarptautinė jaunųjų bibliotekininkų akademija (The Global Librarians: International Young Librarians Academy). Projektą organizavo International Research and Exchanges Board (IREX) bei „Bibliomist“ projekto Ukrainoje atstovai, remiami Bilo ir Melindos Geitsų fondo. Profesinius įgūdžius tobulinti buvo pakviesti atranką perėję dalyviai iš 10 šalių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos, Rumunijos, Bulgarijos, Kolumbijos, Vietnamo ir Botsvanos. Toliau skaityti „Pasaulio bibliotekininkai: Tarptautinė jaunųjų bibliotekininkų akademija Latvijoje”
S. Vėlavičienės knygos „Draustosios spaudos pėdsakais“ recenzijos – papildyta
Naujausiame Čikagoje leidžiamo JAV lietuvių dienraščio Draugas kultūriniame priede Menas, literatūra, mokslas (2012 06 09) spausdinama dr. Antano Balašaičio recenzija, išsamiai pristatanti ir vertinanti praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės bibliotekos išleistą knygą Silvija Vėlavičienė. Draustosios spaudos pėdsakais. Susidomėjusieji visą recenzijos tekstą gali rasti čia >>>
Taip pat su LNB Lituanistikos skyriui daug metų vadovavusios šviesaus atminimo Silvijos Vėlavičienės knyga susipažinti padės Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Remigijaus Misiūno recenzija, publikuota žurnale „Tarp knygų“, balandžio mėnesio numeryje.
Papildyta. Dar viena knygos recenzija pasirodė kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai” 32-ame numeryje: Dalia Strogaitė. Kurso draugės knyga ir Vilniaus universiteto aidas.